Trumpai priminsime, apie ką buvo rašyta šilumos ūkio įvykių chronologijos VIII dalyje, spausdintame „VILKMERGE.lt“ numeryje. 2010 m. pradžioje derybos tarp savivaldybės ir „Miesto energijos“ dėl priešlaikinio šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimo virto tarpusavio aiškinimusi, kas, kiek, kam ir už ką turi sumokėti. Sumos eiliniam šilumos vartotojui gali pasirodyti nerealios: kalbama buvo apie dešimtis milijonų litų.
Savivaldybės pusė, kaip svarų argumentą, pasitelkia nuomininko neva padarytus esminius sutarties pažeidimus, apie kuriuos niekada anksčiau nebuvo užsiminusi: tarsi ištraukia iš paslapčių skrynelės. Kyla klausimas, ką iki tol veikė savivaldybė, kiek tinkamai ji prižiūrėjo ir kontroliavo sutarties vykdymą, jei informacija buvo paskleista tik tada ir tik tam, kad bent kažkaip būtų galima motyvuoti siekį nutraukti sutartį.
Deryboms priėjus aklavietę, kai viena šalis dėl vien sau žinomų priežasčių greičiausiai tik imitavo mėginimą tartis, neeiliniame tarybos posėdyje, vykusiame 2010 m. balandžio 20 d., šilumos ūkio nuomos sutartis nutraukiama vienašališkai. Sprendimas nutraukti sutartį priimamas „valstiečių“, socialdemokratų ir „darbiečių“ balsais. UAB „Miesto energija“, kaip ir buvo galima tikėtis, sprendimą apskundė. Į teismą kreipėsi ir savivaldybė: prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Prasidėjo įvykiai, sulaukę ir prikaustę jau visos šalies žiniasklaidos ir atsakingų pareigūnų dėmesį: laužimasis į patalpas, spynų pjaustymas, piketai su laužais, barikadomis, ašarinėmis dujomis. Situaciją, kaip kritinę, imasi vertinti LR vyriausybė.
2010 m.
Dėl šilumos kainų – ta pati giesmė
2010 m. birželio 10 dieną miesto bendruomenė bei pensininkų sąjūdis (tik klausimas – kieno sutelkti ir paraginti?) organizuoja piketą prie UAB „Miesto energija“ būstinės Šviesos gatvėje. Pikete, kuriame dalyvavo apie 200-300 ukmergiškių, išreiškiama parama savivaldybei, nutarusiai vienašališkai nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį. Piketo metu vicemeras Gigorijus Malčanovas pažada, kad savivaldybė, perėmusi ūkį į savo rankas, šilumos kainą sumažins 10 procentų. Piketo dalyviai reikalauja daugiau. Tačiau vicemeras dėsto, jog šilumos kaina didele dalimi priklauso nuo dujų kainos, o ji pastaruoju metu didėja. Bet juk tą patį nuolatos tvirtino ir šilumos ūkio nuomininkas – kad šilumos kaina Ukmergėje priklauso nuo dujų kainos. Pati savivaldybė neleido verslininkams įrengti biokuro katilinės ir imtis kitų priemonių, kurios galėtų sumažinti šilumos kainą. Blokavo viską, ką tik buvo įmanoma blokuoti, bet kaip pagrindinį ir svarbiausią argumentą dėl sutarties nutraukimo vis tiek pateikia didelę šilumos kainą.
Imtos kurti sabotažo istorijos
Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo šilumos ūkio perėmimo pradžios aiškėja, jog savivaldybei sunkiai sekasi valdyti situaciją. Užsibrėžusi tikslą per kelias dienas perimti šilumos ūkį, liepos 9 dieną savivaldybė valdė tik dalį jo. Kadangi įvykius mieste sekė visa šalis, rajono vadovai turėjo jausti nemažą spaudimą, kad nepavyksta operatyviai perimti šilumos ūkio.
Dalis rajono gyventojų jau kuris laikas gyveno be karšto vandens. Šventupėje karštas vanduo buvo netiekiamas keturias, Dainavos bei Krekšlių mikrorajono gyventojams – tris savaites. Dvi savaites karštu vandeniu nesiprausę gyveno Pivonijos mikrorajono centralizuotos šilumos vartotojai. Savivaldybės vadovai teisinosi, kad už susiklosčiusią situaciją nėra atsakingi ir kaltino šilumos ūkio nuomininkus. Imtos pasakoti net sabotažo istorijos. Citata iš savivaldybės pranešimo spaudai: „Rajono savivaldybė kreipėsi į rajono policijos komisariatą dėl Šventupės gyvenvietės katilinės elektroninio valdymo paleidimo raktų vagystės bei sugadintos katilinės elektroninio valdymo sistemos. Remiantis liudininkų parodymais, įtarimai pareikšti UAB „Miesto energija“ darbuotojui J.V.“. Rajono meras Algirdas Kopūstas teigia, kad, įsibrovus į Šventupės katilinę, sugadinus katilinės įrangą bei pasisavinus elektroninės valdymo sistemos raktus, savivaldybei piktybiškai sutrukdyta pradėti gyventojams tiekti šilumą ir karštą vandenį. „Preliminariais duomenimis, sugadintos sistemos vertė viršija 30 tūkst. litų“, – rašoma tuomet išplatintame pranešime.
Ikiteisminis tyrimas nutrauktas
UAB „Miesto energija“ tada taip pat išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad savivaldybės kaltinimai išgalvoti. „Kaltinimai vagyste išgalvoti. Ukmergės rajono savivaldybė apkaltino „Miesto energijos“ darbuotoją dėl esą pavogtų Šventupės gyvenvietės katilinės elektroninio valdymo paleidimo raktų ir sugadintos katilinės elektroninio valdymo sistemos. Šiuos kaltinimus atmetame kaip melagingus, niekuo nepagrįstus ir skirtus nukreipti visuomenės dėmesį nuo savivaldybės vykdomo piktybiško rajono šilumos ūkio žlugdymo. Be to, Šventupės katilinė yra saugoma savivaldybės pasamdytų apsaugininkų, nieko neįleidžiančių ne tik į katilinę, bet ir į jos teritoriją“, – buvo tvirtinama pranešime.
Tuometinis rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Kiškis informavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau įtarimai niekam nebuvo pareikšti. „VILKMERGE.lt“ žiniomis, ši byla spalio mėnesį buvo perduota tirti Molėtų prokuratūrai. Molėtų prokurorai tyrimą nutraukė, taip ir nenustę jokio įtariamojo, apie kurį buvo rašoma savivaldybės pranešime.
Į šilumos ūkį žengia politiko įmonė
Išplėšus šilumos ūkį iš vienos privačios bendrovės rankų, jis netrukus perduodamas kitai privačiai įmonei, kurios savininkas yra rajono Tarybos narys Juozas Armanavičius. Perdavimo procedūra pridengiama, pasirašant eksploatacijos sutartį su UAB „Izobara“. Liepos mėnesį taryba daliai ukmergiškių nustato naujas šilumos kainas. Jos nešildymo sezono metu mažėja: vietoj buvusių 26,06 ct/kWh Šventupėje nustatoma 19,47 ct/kWh (be PVM), „Šilo“ katilinėje – 23,75 ct/kWh (be PVM), Dainavoje – 23,36 ct/kWh (be PVM). Kad posėdyje reikės tvirtinti naujas kainas, tarybos nariai sužino tik išvakarėse. Nors opozicija ir priešinosi, siūlydama sprendimo projektą apsvarstyti komitetuose, valdantieji vieningai balsavo „už“.
Įsitvirtinti nepavyko
Kilus triukšmui, rugpjūčio mėnesio pradžioje UAB „Izobara“ nusprendžia nutraukti katilinių eksploatacijos sutartį su UAB „Ukmergės šiluma“. „Izobaros“ vadovas J.Armanavičius pareiškė, kad tai nutarė padaryti dėl prasidėjusių įvairių spekuliacijų, susijusių su jo, kaip rajono tarybos nario, veikla.
V.Strioga neatmeta galimybės, kad J.Armanavičius galėjo daryti įtaką rajono vadovams dėl Ukmergės šilumos ūkio. „Dirbant prie viso to proceso aš taip supratau, kad „Izobara“ kažkuriuo momentu pradėjo galvoti, kad jie ir patys susitvarkytų. Jie patys išaugo. „Izobara“ 1999 m. ir „Izobara“ 2005 m. iš principo buvo kitokio dydžio ir pajėgumo įmonės. 1999 m. jie tokių minčių neturėjo, bet 2001-2002 metais, jau taip. Tokių man teko girdėti kalbų. Bendroji politikų opinija buvo, kad ūkyje galėtų ir vietiniai susitvarkyti“, – mintimis dalijosi V. Strioga. „Izobara“ visada buvo šalia. Ir tuose sutarties nutraukime veiksmuose, ir perimant šilumos ūkį „Izobara“ labai aktyviai dalyvavo. Ir dabar aš galvoju: „Izobara“ buvo labai aktyvi, kai vyko privačios Pivonijos mikrorajono katilinė statybos darbai“,– kalbėjo V. Strioga. Reikia pažymėti, kad 2011 m. A. Kopūstas buvo perrinktas meru tik J. Armanavičiaus ir jo bendrapartiečių balsų dėka.
Barbariški veiksmai baugina investuotojus
Vis labiau aiškėja, kad savivaldybė buvo visai nepasiruošusi vienašališkam sutarties nutraukimui, nebuvo numačiusi būdų, kaip tą padaryti civilizuotai, nebuvo įvertinusi galimų pasekmių. Dalis rajono gyventojų rugsėjo mėnesį dar vis gyvena be karšto vandens. Paaiškėja, kad rajono vadovai, nutraukdami sutartį, net nebandė konsultuotis su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kaip, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, gauti šilumos tiekimo licenciją. Rajono vadovai ir toliau dėl visko kaltina verslininkus bei šalies institucijas. Tokiu būdu savivaldybė praranda taip reikalingą kontaktą su beveik visomis valstybinėmis institucijomis, reguliuojančiomis šilumos tiekimą. Šalies vyriausybė irgi ima spausti savivaldybę, jog ši susitartų su verslininkais.
Prisiminkime, kad tuo metu šalies ekonomika buvo ištikta krizės. Vyriausybei siekė, ir jai pavyko nemažai padaryti, kad į Lietuvą ateitų užsienio investuotojai, galintys sukurti papildomas ir tuo metu taip reikalingas naujas darbo vietas. Galimi investuotojai stebi ir analizuoja vietos rinką, o tuo tarpu šalies žiniasklaida plačiai nušviečia įvykius Ukmergėje, kai pjaustomos spynos, laužiamos durys ir taip iš privataus investuotojo mėginama perimti turtą, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai. Kadangi E-energija akcininkas yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, potencialiems investuotojams sukuriama bereikalinga įtampa, sukeliamos abejonės, ar saugu į šalies ekonomiką, kurioje vyksta barbariški dalykai, investuoti savo kapitalą. Tačiau savivaldybė toliau savo nosies nemato, globaliai nemąsto, nenusileidžia vyriausybės spaudimui ir veikia taip, kaip jai atrodo tinkama. Šie veiksmai daro žalą jau ne Ukmergės mastu – jie kenkia visos šalies ekonomikos, kaip patrauklios užsienio investicijoms, įvaizdžiui.
Už išvedžiojimus gaudavo per 60 tūkst. litų
Vis sunkiau rajono vadovams būdavo įtikinti ir rajono tarybos narius, kai reikėdavo spręsti su šiluma susijusius klausimus. Įspūdžiui sustiprinti – kai savų argument nelieka, visada galima sugudrauti, pasitelkiant neva kompetentingus ir išmanančius „specialistus“ – į tribūną lipdavo savivaldybės samdomas, prieštaringai vertinamas, ekspertu besivadinantis Vygantas Sidzikauskas (apie šį veikėją plačiau buvo rašyta VI chronologijos dalyje). Rugsėjo mėnesį vykusiame tarybos posėdyje buvo balsuojama „Dėl grėsmių artėjant šildymo sezonui Ukmergės rajone“ rezoliucijos. Tarybos narius V.Sidzikauskas įtikinėjo, teikdamas melagingą ir klaidinančią informaciją „E-Energija“ žadėjo dideles ir naudingas rajonui investicijas, palankias gyventojams šilumos tiekimo kainas. Tačiau skaičiai rodo ką kita – šilumos kainos Ukmergės rajono gyventojams didėjo žymiai labiau, negu kitų rajonų žmonėms, neištęsėti pažadai ir dėl investicijų,” – tuomet iš tribūnos rėžė V. Sidzikauskas.
Bet juk nepriklausomu energetikos ekspertu save pristatantis V.Sidzikauskas puikiai žinojo, kad investicijoms nepritarė, pasiūlymus investuoti atmetė pati savivaldybė, ir būtent tai lėmė šilumos kainos didėjimą.
Jau vėliau tuometinis konservatorius Andrius Kalesnikas paviešino administracijos direktoriaus raštą, iš kurio matyti, jog už ekspertų paslaugas savivaldybės administracija sumokėjo beveik 60 tūkst. litų. Rašte nenurodoma, kokiems ekspertams buvo mokama, tačiau savivaldybėje šmėžuodavo ir į tribūną dėstyti savo galimai iš anksto suderintų vizijų ropšdavosi tik V. Sidzikauskas.
Teismas: šildyti turi „Miesto energija“
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį. Po šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Ukmergės rajono savivaldybė pati ar per kitus asmenis negali perimti UAB „Miesto energija“ pagal 2000 m. gruodžio 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Ukmergės energija“ sudarytą SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį valdomus bei jai nuosavybės teise priklausančius bei nuomojamus šilumos energijos gamybos/tiekimo įrenginius iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Byla šiuo klausimu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Teismas taip pat konstatavo, kad licenciją tiekti šilumos energiją Ukmergės rajone turi UAB „Miesto energija“. Tai reiškia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir 2000 m. gruodžio 20 d. sutarties pagrindu atsakovui perėmus UAB „Miesto energija“ turtą būtų nutrauktas šilumos energijos tiekimas Ukmergės rajone bei tuo būtų pažeistas viešasis interesas“, – rašoma tuomet išplatintame teismo pranešime. Teismas informavo, jog ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Rajone paskelbiama ekstremali situacija
UAB „Miesto energija“ su antstolės pagalba bandė patekti į katilines ir atnaujinti karšto vandens tiekimą. Tačiau savivaldybė atsisakė vykdyti teismo nutartį ir visgi rado šiokią tokią išeitį, kaip išsisukti iš šios situacijos. Anksčiausiai Lietuvoje, rugsėjo 29 dieną, administracijos direktorius Juozas Varžgalys paskelbė Ukmergėje šildymo sezono pradžią bei sukvietė rajono ekstremalių situacijų komisiją. Komisija, kurios daugumą sudaro savivaldybės administracijos darbuotojai ir savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai, paskelbė rajone ekstremalią situaciją. Šis komisijos sprendimas savivaldybės valdomai šilumos tiekimo bendrovei leido be taršos leidimų, šilumos tiekimo licencijos bei sutarties su dujų tiekėjais „užkurti“ katilines, dar nė neprasidėjus spaliui. Miesto bendruomenė, vadovaujama Juliaus Kazėno, ima kviesti gyventojos budėti prie katilinės Šviesos gatvėje. Sukuriama aliuzija vos ne į 1991 m. sausio 13-ąją. Pastatomos simbolinės barikados, prie katilinės kūrenami laužai, susirinkusiems atvežama šilto maisto.
Į teismo sprendimą – nusispjaut
Spalio 4 d. UAB „Miesto energija“ dar kartą pabando įvykdyti teismo nutartį. Su antstole ir privačios saugos tarnybos darbuotojais mėginama patekti į piketuotojų apgultą katilinę Šviesos gatvėje. Saugos bendrovės darbuotojai, darydami kelią antstolei, stumdo prie katilinės budinčius žmones, apipurškia juos ašarinėmis dujomis. Atvykusi policija aistras apramina. Tačiau rajono vadovai supranta, kad vis tik teks įvykdyti teismo sprendimą. Juos čia ir vėl gelbsti Ukmergės apylinkės teismas. Savivaldybė antstolės veiksmus apskundžia minėtam teismui. Šio pirmininkas Evaldas Pašilis ir vėl skubos tvarka priima nutartį stabdyti antstolės veiksmus šioje byloje – kol bus išnagrinėtas savivaldybės skundas. „Tokiu būdu Ukmergės apylinkės teismas sustabdė aukštesnės instancijos teismo sprendimo vykdymą“, – taip tuomet situaciją komentavo UAB „Miesto energija“ generalinis direktorius Artūras Stravinskas.
Vyriausybės nariai pakraupsta
Rajono vadovai lengviau – bent tam kartui – atsikvėpė, atradę šią, jų protais, teisėtą variantą. Tačiau nuo tokių savivaldybės vadovų veiksmų pakraupsta šalies vyriausybė. Kaip jau minėta, tuo metu buvo siekiama į Lietuvą pritraukti kuo daugiau investuotojų ir taip sukurti gerai apmokamų darbo vietų. Šalyje jau 200 darbo vietų buvo sukūręs „Barclays“ bankas, apie investicijas pranešė ir kitos visame pasaulyje žinomos kompanijos. O televizijos reportažuose vos ne kasdien rodoma, kaip Ukmergėje laužiamos durys ir užgrobiamos katilinės, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai. Tai yra akivaizdus įrodymas ir ženklas investuotojams, jog privatus kapitalas Lietuvoje nėra tinkamai apsaugotas, ir kad čia, kaip kokioje aborigenų gentyje, kurioje niekas nemoka skaityti, teismo sprendimų galima nepaisyti. Ukmergės rajono vadovų veikimo metodikos dėka vyriausybės planai dėl užsienio investicijų pritraukimo gali pradėti strigti – juk „E-energijos“ akcininkas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Vyriausybės nariai, skirtingai nei rajono politikai, situaciją mato objektyviai: kad savivaldybė pirmiausia iš šilumą tiekusios įmonės atėmė turtą, o vėliau pareiškė, jog ji negali vykdyti įsipareigojimų, tad paskelbiama ekstremali situacija. Vyriausybės nariai sukviečia Krizių valdymo komiteto posėdį dėl kritinės padėties Ukmergės rajono savivaldybės šilumos ūkyje.
A. Kopūstas – be argumentų
„Dėl skirtingai suprantamų teismų nutarčių savivaldybei bei verslininkams nesutariant, kas turi tiekti šilumą Ukmergėje, rajone rugsėjo 28 dieną paskelbta ekstremali padėtis. Kainų komisija antradienį sustabdė buvusios šilumos ūkio nuomininkės „Miesto energijos“ licenciją, kol rajone bus atšaukta ekstremali padėtis, kurią ir sukėlė neatsakingi rajono vadovų veiksmai. Šilumą ir karštą vandenį Ukmergės ir jos rajono gyventojai gauna. Ukmergės valdžios sprendimu oficialiai jie šildymo sezoną pradėjo pirmieji Lietuvoje. Jokios ekstremalios situacijos šiai dienai nėra, tačiau į posėdį iškviestas Ukmergės meras Algirdas Kopūstas sakė neketinąs atšaukti ekstremalios padėties. Jokių logiškų argumentų meras A. Kopūstas komisijos nariams nesugebėjo pateikti, be pasakymo, kad jie „ketina sulaukti teismo sprendimo“, – rašoma po posėdžio išplatintame Vyriausybės pranešime.
Rajono valdžios planas patyliukais perimti Ukmergės šilumos ūkį, kad ir kaip jiems bebūtų apmaudu, patyrė fiasko. Jie neįvertino, kad nemalonus svetimas spynas brūžinančio metalo pjūklo garsas gali pasklisti po visą Lietuvą.
Teisinėje valstybėje sunkiai suvokiamas rajono vadovų veiklos strategijas ir taktikas po vyriausybės Krizių valdymo komiteto posėdžio išvadų imasi vertinti ir kitos atsakingos institucijos, visų pirma – Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Komisijos vadovė Diana Korsakaitė rėžia be užuolankų: „Karas vyksta dėl artėjančių rinkimų”, o įvykius Ukmergėje įvardija kaip dirbtinai sukeltas revoliucijas ir riaušes dėl vienos šimtosios cento. Kuo ši pozicija grindžiama, skaitykite X-oje šilumos ūkio įvykių chronologijos dalyje.
Albinas Juknys, Unė Jonaitytė
