Miškasodis šįmet neįprastas. Miškininkai neatmena tokių metų, kad miškus jiems būtų tekę sodinti gegužę. Tokiu metu šis darbas būdavo baigtas. Šįmet balandžio pabaigoje jis buvo dar neprasidėjęs.
Balandžio pabaigoje dar ne iš visų miškų buvo išėjęs pašalas. Dabar per 70 procentų visų kirtavietės šlapios, kai kur neįvažiuojamos. Nepaisant to, miškasodžio darbai jau vyksta visu tempu.
Neįvažiavo į medelyną
Pirma diena, kai Ukmergės miškininkai galėjo įvažiuoti į medelyną buvo balandžio 25-oji. Iki to laiko Pašilės mišką, kur yra 24 ha medelynas, laikė sukaustęs įšalas.
„Tokių metų, kad gegužę sodintume miškus, neprisimenu. Paprastai tokiu metu miškasodis jau būdavo baigtas“,- pastebėjo urėdijoje jau 27 metus dirbantis vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis.
Miško sodinimas iš esmės yra rankų darbas. Nors jam urėdija pasiruošė iš anksto, iš rudens pasiruošė dirvą, pasamdė rangovus, tačiau per dieną miškų nepasodinsi. O kas žino, kokias dar išdaigas mums iškrės gamta. Jei staiga ims džiovinti, pasodinti medeliai gali neprigyti. „Kasmet miškus pasodindavome per penkias savaites, šįmet stengsimės per tris“, – planuoja Ukmergės urėdijos vyriausiasis miškininkas V.Palionis.
Balandžio 29-ąją dieną darbai medelyne jau vyko visu tempu. Urėdijos traktorius iš vagų vertė eglės sodinukus, jas rangovų darbininkai skubriai krovėsi į priekabas. Nors keturmetė eglė išaugo graži – sodinukai aukšti, stori, juos dar reikėjo išrūšiuoti.
Sodinukų rūšiavimo punkte dirbo 14 moterų. Pasiskleidusios ant stelažų jos iš visų pusių apžiūrinėjo sodinukus, matavo jų aukštį bei storį. „Šįmet įsigijome štai tokius sodmens šaknies kaklelio matuoklius“,- metalines formas parodė urėdijos medelyno viršininkas Laurynas Knizevičius.
Miško želdinimo taisyklės reikalauja, griežtai laikyti patvirtintų standartų, miško sodmenys turi būti ne tik tiesūs, bet ir tam tikrų matmenų. Pavyzdžiui, eglės sodinukas turi būti ne mažesnis nei 10, o jo šaknies kaklelio storis – ne mažiau nei 5 milimetrai.
Išrūšiavus sodmenis, kiekvieno jų dar suformuojamos šaknys. „Geriau tegu sodinuko šaknys lieka trumpesnės, nei paskui sodindami jas užlenks,“- rūšiuotojoms priminė medelyno vadovas.
Sodinimui tinkami sodinukai dar merkiami į hidrogelio vonią – kad jų šaknys, kol pasieks mišką neapdžiūtų.
Taip išrūšiuotos, pamatuotos ir kitaip apdorotos eglaitės iškeliauja į girininkijų miškus.
Biržėse žliugsi vanduo
Miškai gegužę, kaip kovą. Tiesa, jau baigia nužydėti žibutės, žiedais apsikrovė ir žalčialankiai, bet medžiai dar neskuba sprogti. O keliai į biržes – molio buza.
„Darbininkai sodmenis nešėsi ant pečių – negalėjome jiems jų privežti“,- sakė Deltuvos girininkas Laimis Striukys.
Tačiau, jo tvirtinimu, laukti nebėra kada. „Matot, kokie berželiai – jau su besprogstančiais pumpurais“,- rodė girininkas.
Tądien, kai lankėmės, girininkija Pučionių miške sodino karpotojo plantacinius želdinius.
Pučionių miškas, jo beveik 100 ha, girininko pasakojimu, atsirado apleistoje buvusio dvaro žemėje. „Į ją nebuvo pretendentų, niekas nepareiškė noro jos susigrąžinti – visi laukai dirvonavo. Paprašėme žemėtvarkos perduoti apleistą žemę mums ir ją apsodinome miškais“,- pasakojo Deltuvos girininkas.
Kai kurie anksčiau sodinti miškai jau praaugo girininką. „Šįmet jau retinsime“,- apžiūrinėdamas juos nusprendė girininkas.
Trys hektarai, kuriuose girininkija sodino beržus, yra taip pat žemėtvarkos tarnybos perduoti urėdijai.
Karpotasis beržas čia sodinamas biokuro gamybai. Kodėl karpotasis beržas, o ne kokia, pavyzdžiui, hibridinė drebulė, kuri greičiau auga ir taip pat tinka biokurui? Beržo medienos tankis yra du kartus didesnis nei drebulės, tad jis dega kaitriau“, – paaiškino urėdas Vigantas Kraujalis.
Kojos smigo iki ilgaaulių viršaus – būsima beržo plantacija suposi it pelkė. Po Gintaro Pavydžio sodikliu žliugsėjo vanduo, šokčiojo varlės, bet nepaisydamas to vyras vieną paskui kitą kasė duobes, į jas berželius kišo jo porininkas Linas Urbonas.
„Sunkus šįmet miškasodis, bet šį kampelį šiandien baigsime – kitur gal bus sausiau “,- vylėsi bendrovės „Rokadis“ atstovė Nijolė Gaučienė.
„Šįmet nemažai sodinsime ąžuolynų – 5,5 ha:. 3 ha Saveikių, 2,5 ha – Milašiūnų miške“,- sakė Deltuvos girininkas.
Ąžuolynams skirta žemė – sausesnė.
Iš viso Deltuvos girininkija šįmet ketina pasodinti 23 ha miškų. Iš jų 8,7 ha ji įveis naujų miškų.
Šlapi miškai ir Šešuolių girininkijoje. „Taigi, ne visur dar išėjęs pašalas“,- sakė girininkas Virginijus Šalčiūnas. Pakeliui į Šešuolių girią, kur tą dieną buvo sodinamas miškas, girininkas parodė sniego kaugę. Toje vietoje biokurui buvo smulkinama mediena. Po drožlėmis ir pjuvenomis sniegas tirpsta lėčiau. „Nereikėjo specialiai ruošti podelio sodmenims“,- miške likusį sniegą panaudojo girininkas. Paprastai sodmenims laikyti miškuose yra iškasamos duobės, jose specialiai „laidojamas“ sniegas, ledas ir užpilama pjuvenomis. Šįmet to daryti nereikėjo.
Šįmet Šešuolių girininkija ketina atkurti 40,2 ha miškų. Didžiąją dalį — 32,3 ha sodins, 6,6 ha paliks savaiminiam atžėlimui.
Dauguma šįmet sodinamų biržių Šešuolių girininkijoje – taip pat perteklinio drėgnumo.
Tačiau drėgniausi yra Taujėnų girininkijos miškai. Iš 35,3 ha, kuriuose šįmet girininkija turės atsodinti mišką, tik 3,3 ha yra normalaus drėgnumo. Visos kitos biržės yra labai šlapios, užmirkusios.
Maloniausi Kernavės girininkijos miškai. Bartkuškio miške, kurį Kernavės girininkija dalijasi su Žaliosios girininkija, jau galima vaikščioti su bateliais.
Čia atsodinama biržė – atvirkščiai, gali perdaug išdžiūti. „Reikia labai skubėti“,- sakė girininkas Rimas Kazlauskas.
Tad nors buvo vėlus vakaras, sodintojai iš miško negrįžo. Gurino kirtavietėje, kol visiškai sutemo. Tai – nuolatiniai girininkijos darbininkai Gelažauskai.
Kernavės girininkija šįmet ketina atkurti 21,3 ha miškų bei papildyti 10 ha anksčiau atsodintų biržių.
Padės talkininkai
Kaip ir kasmet, urėdija sulauks talkininkų. Antradienį, balandžio 30 dieną, pusę hektaro Siesikų girininkijoje pasodino rajono policininkai.
Iš visų girininkijų Siesikų šįmet sodins daugiausia – 69 ha miškų.
Vakar, gegužės 2 dieną, Šešuolių girininkijai talkino parduotuvių tinklo „Rimi“ darbuotojai.
Gegužės 9 dieną Želvos girininkijoje Ukmergės miškų urėdija ir UAB „Likmere“ organizuoja miško sodinimo šventę, kurioje dalyvaus virš 100 talkininkų.
Gegužės 10 dieną Taujėnų girininkijoje mišką sodins urėdijos administracijos darbuotojai.
Na, o miškasodį tikriausia užbaigs šalies žiniasklaidos atstovai. Jie į talką žadėjo atvykti gegužės 14 dieną.
Atkurs per 300 ha miškų
Iš viso Ukmergės miškų urėdija šįmet ketina atkurti 322 ha miškų. Kaips sakė miško želdinimo inžinierė Asta Strazdienė, didžiąją dalį šio ploto – 285,5 ha teks atsodinti ir tik 35 ha galima bus palikti savaiminiams atžėlimui.
Dar 27 ha urėdija ketina įveisti naujų miškų.
Nemažai urėdija šįmet sodins ąžuolų. 19,6 ha miškų bus atkurta ir įveista ąžuolynais ir 17,4 ha, kai iš sodinamų želdinių sudėtyje ąžuolų bus 3 dalys.
Ąžuolais ketinama apsodinti apie 8 ha žemės ūkyje nenaudojamos žemės, tai yra, tiek planuojama įveisti naujų ąžuolynų.
Iš viso į mišką reikės išvežti ir pasodinti apie milijoną vienetų sodmenų: pusę milijono eglės, 140 tūkst. juodalksnio, 124 tūkst. ąžuolo, 50 tūkst. pušies, 20 tūkst. beržo.
Beveik visus sodmenis urėdija išsiaugino pati, savo medelyne. Ir tik nedidelį dalį jų – 160 tūkst. vienetų pirko iš kitų urėdijų.
Truputį sodmenų – 11 tūkst. vienetų pušies, 4,5 tūkst. juodalksnio, 8 tūkst. beržo urėdija pardavė miško savininkams. Dar planuojama jiems parduoti 2 tūkst. ąžuolo sodmenų.
„Jeigu su miško savininkais būtume turėję išankstines sutartis, būtume priauginę jiems daugiau sodmenų“,- sakė urėdijos vyriausiasis miškininkas V.Palionis.
Kasmet Ukmergės miškų urėdija išaugina 608 tūkst. sodinukų ir 735 tūkst. sėjinukų. Iš viso – 1343,7 tūkst. sodmenų miško želdiniams.
VĮ Ukmergės miškų urėdija informacija
ukmu.lt
Daugiau nuotraukų ČIA.
