Ukmergiškių spektaklis – Prancūzijos vaikams

Ukmergiškių kultūriniai ryšiai pasiekia ne tik artimą, bet ir tolimą užsienį. Kultūros centro „Katino murklio“ lėlių teatras, vadovaujamas Natalijos Kovarskienės, lankėsi pietų Prancūzijos Albi mieste. Šio miesto apylinkėse rodytas spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką „Lapės gudrybės“.

Šis vizitas jau antrasis. Pirmą kartą Prancūzijoje lankytasi 2007 metų pabaigoje. Šį kartą į kelionę pakvietė pernai į kamerinių teatrų festivalį „Camera Obscura“ atvykęs Žanas Mari Convelis. Tuomet ukmergiškiams jis rodė spektaklį „Merci“ („Ačiū“). Vėliau kultūriniai tarptautiniai ryšiai plėtėsi su ten gyvenančios, buvusios ukmergiškės, Danos Arnaud pagalba.

Prancūzijoje, projekto „Jaunoji publika“ metu, vaikams rodomi spektakliai. Šie spektakliai pasiekia atokius kaimelius. Projekto tikslas – supažindinti vaikus su kitomis kultūromis. O ukmergiškiai vaikus norėjo supažindinti su mūsų tautos kultūros paveldu. Todėl buvo specialiai pasirinkta lietuvių liaudies pasaka.

Viešnagės Prancūzijoje metu „Katino Murklio“ teatras, kuriame be režisierės, vaidina Skaistė Vasiliauskaitė ir Rasa Graužinienė, parodė 8 spektaklius skirtingose vietose. Teko per dieną parodyti ir po du spektaklius. Pačioje atkampiausioje gyvenvietėje, kurioje teko vaidinti, gyvena 400 vaikų.

Spektakliu norėta parodyti, kad pasaulis nėra vien Prancūzija. Nors spektaklis lietuviškas, jaunieji žiūrovai jį suprato. Nors vaidinimai vykdavo skambant prancūziškai fonogramai, vaikai girdėjo ir  lietuvišką kalbą.

Aktores stebino, kad vaikai po vaidinimo nebėga, o noriai bendrauja toliau. Vieną pasirodymą filmavo vietinė Albi televizija. Jam pasibaigus žurnalistai žadėjo imti interviu, tačiau jo neprireikė. Nes vaikai uždavė visus klausimus, kuriuos buvo paruošę žurnalistai. Vaikai klausinėjo visko – kodėl aktoriai juodai apsirengę, kiek laiko spektaklį repetavo, ar toli Lietuva, ar tikrai vilkas uodegą prišalo. Buvo stebėtasi, negi pas mus gali būti taip šalta, kad vilkas uodegą prišaltų. Todėl teko pasakoti kaip atrodo Lietuva žiemą.

Bendravimas su vaikais buvo kaip antra spektaklio dalis. Vaikai žiūrėti vaidinimo ateidavo paruošti – jie žinojo pasaką. Pasirodo ir prancūzai tokią pasaką turi. Tik, kadangi pas juos gyvuliai kalba kitaip, todėl jie klausė ką, pavyzdžiui, reiškia „štiš“. Taip išaiškėja kultūrų skirtumai.

Ukmergiškių lėlių teatras jau apvažiavo aplinkinius rajonus. Ir ne tik. Dalyvauta lėlių teatrų apžiūroje. Čia pasirodyta sėkmingai, nes teatras pateko į respublikinę apžiūrą, į kurią atrinkta 12 geriausių lėlių teatrų. Bet dėl kelionės į Prancūziją, finaliniame etape, kuris vyko Panevėžyje, ukmergiškės nesudalyvavo. Tačiau ir tai rodo, kad šis spektaklis – vienas geriausių lėlių teatrų spektaklių šalyje.