Ar įsivaizduojate save dirbant užsienio šalyje? Daugelis tai jau yra išbandę. Kai kurie, laikas nuo laiko vyksta į komandiruotes užsienyje, kiti ten kremta mokslus, o nemaža dalis į užsienio šalis vyksta ieškoti laimės ir geresnio gyvenimo arba tiesiog nori pokyčių. Vykstant padirbėti, reikia turėti omenyje, jog dirbant užsienyje viskas gali būti visiškai kitaip nei gimtojoje šalyje, todėl reikia tam pasiruošti. Idealu, jei vykstant jau turima darbo vieta, jeigu ne – darbo paieškos gali užtrukti. Priklausomai nuo šalies į kurią vykstama, skiriasi ir galimybės susirasti darbą. Jei nutinka taip, kad atvykus nepavyksta susirasti darbo, prieš kelionę reikėtų pasidomėti kokios sąlygos skolintis pinigų Danijoje (lån penge DK), Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje ar kitoje šalyje į kurią planuojama vykti. Tiesa, geriausia to išvengti ir darbą susirasti dar prieš išvykstant.
Kodėl žmonės vyksta dirbti į užsienį? Tam yra įvairių priežasčių. Kai kurie vyksta tam, kad išmoktų užsienio kalbą, kiti nori nuotykių, treti nori geriau pažinti skirtingas kultūras, na, o nemaža dalis vyksta tiesiog tam, kad pagerintų esamą finansinę padėtį. Ne paslaptis, jog mažas atlyginimas priverčia ieškoti laimės svetur net ir aukšto lygio specialistus. Tiesa, yra specialybių, kurios tiesiog nereikalingos vienoje ar kitoje šalyje, todėl tokias specialybes įgiję žmonės tiesiog neturi kito pasirinkimo, nes norint dirbti pagal įgytą specialybę jie turi vykti svetur.
Darbo svetur privalumai. Jei vykstate dirbti į užsienį tik tam tikram laikui, patirtis gali būti išties svarbi, o kartais ir neįkainojama. Pagrindiniai privalumai yra šie:
• Geriau susipažįstama su kultūra, tradicijomis;
• Patobulinami užsienio kalbos įgūdžiai;
• Platesnės pažiūros;
• Naujos pažintys;
• Darbo svečioje šalyje patirtis;
• Geresnė finansinė situacija.
Su kuo dar tenka susidurti vykstant dirbti į užsienį? Kadangi vis daugiau žmonių vyksta dirbti į svečias šalis, reikėtų paminėti, jog ne visur atvykėliai yra laukiami. Kai kurios šalys vis mažiau nori imigrantų, nes jiems pakanka ir savo šalies gyventojų. Kartais, į atvykėlius žiūrima pašaipiai, dažnai, ypač vykstant dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, su atvykėliais nesiskaitoma. Jiems mokamas mažesnis atlyginimas. Tiesa, taip yra tikrai ne visada, tačiau tokių atvejų tikrai pasitaiko. Visgi, įrodant, jog esate verti pagarbos ir dirbate tikrai gerai, turėtumėte būti vertinami, tačiau emigrantams visuomet yra sunkiau. Galbūt kiek lengviau yra aukštesnio rango specialistams, jiems suteikiamos didesnės galimybės, jie yra labiau gerbiami, tačiau dažnu atveju vietiniai gyventojai vis tiek ima viršų.
Dažnai nutinka ir taip, jog grįžus namo, į gimtąją šalį, darbdaviai nevertina patirties įgytos svetur. Jų manymu tai nėra reikšminga, todėl tai sumenkina žmogų. Nepavykstant susirasti darbo gimtojoje šalyje, žmonės ima emigruoti dar kartą, todėl darbdaviai turėtų keisti savo požiūrį. Žinoma, viskas priklauso nuo šalies ir nuo pačių žmonių, tačiau reikia tai turėti omenyje.
Kaip bebūtų, svetur įgyta patirtis visuomet mus praturtina, be to, dažnu atveju tampame finansiškai stabilesni, todėl nereikia sukti galvos ir galvoti ką galiu pasiskolinti (hvad kan jeg låne) vienur ir kitur. Finansinis stabilumas kiekvienam yra svarbus. Visi to siekia ir apie tai svajoja. Vieni tai pasiekia greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko ar net viso gyvenimo. Puiku, jei pasitaiko galimybė padirbėti svetur ir įgauti daugiau patirties bei praplėsti savo galimybes. Gyvenime reikia išnaudoti mums suteikiamus šansus, nes verčiau jais pasinaudoti ir gailėtis, nei gailėtis, jog jais nepasinaudojome.
