2015 metais Ukmergėje nuolatiniam darbui bus užkurti net du biokuru kūrenami katilai. Dar vieno, jau 20 metų naudojamo „Vienybės“ katilinėje, kuris jau seniai ukmergiškiams galėjo gaminti pigesnę šilumą, prijungimui politikai paspendė pinkles. Šiandien tie patys politikai vėl deklaruoja, jog biokuras Ukmergėje leis sumažinti šilumos kainą rajono gyventojams. Pažadais jau abejoti verčia ir sumažėjusi dujų kaina, tačiau niekas nesiginčys, jog biokuras tikrai papildys savivaldybės taryboje įsitvirtinusių „verslininkų“ kišenes.
Pirmoji privati katilinė – politikų „verslas“
2013-ųjų pradžioje buvo pranešta apie pirmosios privačios biokuro katilinės statybą. Tuomet Užupyje, Vilniaus gatvėje (šalia RK-3 katilinės), darbus pradėjo tuo pačiu adresu Vilniuje, kaip ir „Rubicon“ grupės įmonės, registruota UAB „Ukmergės katilinė“. Žinomas ukmergiškis signataras Kęstutis Grinius yra viešai paskelbęs, kad tikrieji šios bendrovės vystytojai – tai Ukmergės politikas ir verslininkas Juozas Armanavičius, su juo per tuometę įmonę UAB „Izobara“, artimai susijusi Kraujelių šeimos grupė (tarp kurių ir biokuro gamyba užsiimančios Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujelis) ir viena iš „Rubicon“ grupės įmonių „Axis Industries“. Šiuo metu naujajai katilinei jau veikiant bandymų režimu, dabartinė direktorė Ingrida Žukauskienė šių teiginių nėra paneigusi.
V.Paknys (iš dešinės), perėmęs rajono vairą iš A.Kopūsto, pažadėjo tęsti jo pradėtus darbus. Ir tęsė. Vieni nepriklausomi šilumos gamintojai prie tinklų prisijungė operatyviai, kitiems buvo paspęstos pinklės.
Pasak Kęstučio Griniaus, niekas neabejoja, kad privačios biokuro katilinės atsiradimas susijęs su greitais statytojų pelnais ir nauda. Jie šią naudą gaus tikrai, o štai nauda gyventojams yra tik teorinė ir kelia pagrįstas abejones. Naujos biokuro katilinės atsiradimas mažins „Ukmergės šilumos“ gamybos apimtis, o tai didins jos pagaminamos energijos kainą, nes didės pastoviųjų sąnaudų dalis. Kuo brangiau gamins šilumą „Ukmergės šiluma“, tuo brangiau ją pardavinės „Ukmergės katilinė“. Signataro manymu, su bendrovės „Ukmergės katilinė“ savininkais ir statytojais susijusi rajono valdžia daro viską, kad „Ukmergės šilumos“ kaina gyventojams būtų kuo didesnė.
Politikų intrigos pražudė ES paramos lėšas
Biokuro dalies rajono šilumos ūkyje didinimas, šilumos perdavimo tinklo optimizavimas numatytas 2013 metų pavasarį patvirtintame rajono šilumos ūkio optimizavimo strateginiame plane. Gali būti keista, tačiau tai, ką 2013 metais palaimino šilumos ūkio optimizavimo strateginį planą kūrusi darbo grupė, kurioje dirbo ir dabartinis meras Vydas Paknys, „Miesto energija“ siūlė dar 2005 metais. Tuo metu nuomininkai į savivaldybės tarybą kreipėsi su prašymu sujungti naudojamas katilines RK-1 ir RK-2 į vieningą tinklą. Įdomu, kad tokia nuostata buvo numatyta ir pačiose šilumos ūkio nuomos konkurso, vykusio 2000 metais, sąlygose. Bendra siūlytos investicijos suma siekė apie 1,5 mln. litų ir būtų leidusi per ilgą laiką sutaupyti dėl efektyviau išnaudojamų ir laiku atnaujintų katilinių pajėgumų.
Tuomet rajono vicemeras Grigorijus Malčanovas netikėtai tarybos posėdyje pareiškė, jog siūloma nepritarti tokiam „Miesto energijos“ siūlymui. Rajono tarybos nariai suabejojo, ar taip savivaldybė pati nepažeis nuomos sutarties sąlygų. Tačiau vicemeras į tai numojo ranka ir net viešai melavo, kad ir pats nuomininkas nenori tiesti minėtos trasos. Ginčas persikėlė net į spaudą, kai vėliau „Miesto energija“ rajono spaudoje išplatino viešą kreipimąsi, kuriame savivaldybės vadovų prašė pritarti kogeneracinės jėgainės statybai, leisti sujungti Dukstynos ir centro katilines į vieną tinklą. Paradoksalu, tačiau tokie nuomininko siūlymai tik po aštuonerių metų atsidūrė jau rajono tarybos patvirtintame dokumente.
Lentelėje: „Ukmergės šiluma” valdomos katilinės
Kitas, gerokai finansiškai skaudesnis rajono tarybos atmestas investicinis projektas – tai 2005-aisiais siūlyta RK-1 katilinės rekonstrukcija, kuri būtų leidusi gaminti elektrą ir šilumą vienu metu. Pagal tuometines finansavimo sąlygas iš 10 mln. litų siekiančių investicijų tik 5 mln. litų būtų gulę ant vartotojų pečių, nes likusią dalį būtų padengusios ES paramos lėšos. Apie šį epizodą „VILKMERGE.lt“ jau plačiau rašė žurnalo gruodžio 12 dienos numeryje.
Savivaldybei perėmus šilumos ūkio valdymą ES paramos lėšos buvo skirtos ne kartą, tačiau dėl administracijos ir šilumos ūkio specialistų planavimo klaidų beveik visi projektai žlugo.
Skaičiuojama, jog „Ukmergės šilumos“ padarytos išlaidos (statybos projekto rengimas, jo derinimas, įvairūs pirminiai tyrimai, ekspertizės ir pan.), kurias turės apmokėti šilumos vartotojai, siekia apie 700 tūkst. litų.
Visą šį laikotarpį savivaldybės taryba, vadovaujama mero Algirdo Kopūsto, trukdė dirbti šilumos ūkio nuomininkui, darė klaidas pati. Tačiau blogiausia, jog net ir sėkmingai dirbančios verslo įmonės negalėjo pradėti efektyviau naudoti šilumos energijos. Pavyzdžiui, rajone šiuo metu veikia apie 35 savivaldybės biudžetinių įstaigų katilinės. Jos ne tik nesugebėjo laiku pasinaudoti ES paramos lėšomis įrangai atnaujinti, bet nesinaudoja ir šalia veikiančių privačių įmonių pertekline energija. Itin skaudus pavyzdys – „Vienybės“ 5 MW biokuro katilinė. Savivaldybės kontroliuojama „Ukmergės šiluma“ kelis metus delsė išduoti prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas šiai nepriklausomo šilumos gamintojo katilinei ir kartu užkirto galimybę gyventojams gauti pigesnę šilumą. Nors verslininkai iš šios biokuru kūrenamos katilinės miestiečiams buvo pasirengę tiekti net ketvirčiu – 25 procentais, t.y. apytiksliai 5 centais už kWh – pigesnę šilumą. Po ilgo delsimo, tiesa, sąlygos buvo išduotos 2014 metais.
Tačiau verslininkai jas vadina pasityčiojimu ir tiekti pigesnės šilumos nežada – mat savivaldybės įmonė reikalauja nematyto dalyko: kad verslininkai prijungimą prie šilumos tinklo darytų ne artimiausiame ir technologiškai tinkamame šilumos tinklo trasos taške, o pačioje „Ukmergės šilumos“ RK-2 katilinėje. „Vienybės“ katilinės savininkai į tokius Ukmergės rajono valdžios siūlymus spjovė ir praėjusių metų pabaigoje katilinę pardavė. Mero V. Paknio ir socialdemokrato „Ukmergės šilumos“ valdybos pirmininko Stasio Jackūno ir bendrovės vadovo Raimondas Ragausko pastangomis vartotojai prarado galimybę pirkti 5 centais (už 1 kWh) pigesnę šilumos energiją. Specialistai skaičiuoja, jog pigesnė šilumos energija galėjo būti tiekiama Pramonės rajono vartotojams, aptarnaujamiems RK-2 katilinės, o gaunama ekonominė nauda vien per 2013 metus būtų sudariusi daugiau nei 400 tūkst. litų. Pažymėtina, jog „Ukmergės šilumai“ patvirtintame strateginiame plane nustatytas uždavinys supirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos energiją, kai ši yra ne mažiau kaip 10 procentų pigesnė už palyginamąsias sąnaudas konkrečioje šilumos perdavimo tinklo dalyje.
Tokie rajono vadovų veiksmai, stabdant biokuro plėtrą, tiesiogiai patvirtina signataro K. Griniaus kaltinimus. Nesirenkant priemonių, stengiamasi stabdyti nepriklausomų šilumos gamintojų atsiradimą Ukmergėje, savivaldybės valdomoje „Ukmergės šilumoje“ darbai vyksta itin vangiai, o „liberalo“ tarybos nario J. Armanavičiaus komanda sugeba gauti visus leidimus ir jau kūrena savo biokuro katilą, apie kurio naudą ir šilumos kainas viešai kažkodėl niekas nekalba.
Iki savivaldybei perimant šilumos ūkį iš nuomininko 2010 metais bendra tuo metu „Ukmergės šilumos“ eksploatuojamų penkių katilinių galia siekė apie 70 MW, tačiau šiandien ji kur kas mažesnė, nes dalį katilų „Ukmergės šiluma“ jau paprasčiausiai nugriovė.
Ir dabartinio mero Vydo Paknio rengtame strateginiame plane numatyta, jog iki 2020 metų Ukmergėje iš biokuro būtų pagaminama ne mažiau kaip 60 procentų reikiamos šilumos energijos. Šiandien, nagrinėjant plane nustatytus laikotarpius, akivaizdu, kad svarbiausi šilumos ūkio pertvarkos uždaviniai gerokai vėluoja. Siekiant mažinti gamtinių dujų sunaudojimą kuro balanse (ir mažinti šilumos kainą gyventojams) „Ukmergės šiluma“ dar 2014 metais turėjo užbaigti pagrindinių centralizuotai tiekiamos šilumos katilinių rekonstrukciją. Realybėje darbai vyksta tik Šviesos gatvėje, tačiau ir čia pagal dabartinę situaciją biokuras bus pradėtas naudoti tik 2015 metų vasarį, t.y. šildymo sezono pabaigoje.
Į biokuro katilinės paruošiamuosius statybos darbus Deltuvos g. savivaldybės įmonės įvairiais skaičiavimais sukišo apie 700 tūkst. litų. Įmonės vadybos klaidas apmokėjo šilumos vartotojai
Strateginiame plane buvo iškeltas tikslas diversifikuoti šilumos ūkį, padaryti jį lankstų, šilumą gaminti ir tiekti į vientisą tinklą iš daugiau nei vieno šilumos gamybos šaltinio. Kaip žinia ir šiandien tai yra nepadaryta, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Ukmergėje vertina ir tvirtina dvi skirtingas kainų grupes, kai pirmoji taikoma Ukmergės miestui, Dukstynos kaimui ir Deltuvai, o antroji – Šventupės gyvenvietei. Paradoksas, tačiau šiluma Šventupės gyvenvietėje, kur naudojama 100 procentų biokuro, yra brangesnė nei Ukmergėje, kur šiluma gaminama tik iš dujų. Ar ir čia, kaip teigia signataras, priežasčių reikia ieškoti pas artimai su „Ukmergės šiluma“ susijusius veikėjus?
Įtarimai sklando ir aplink RK-1 katilinės rekonstrukciją, nes ją vykdo įtartinais ryšiais su dabartine rajono valdžia susiję „verslininkai“. Įtarimų kelia faktas, jog Kaune įsikūrusios „Kauno dujotekio statybos“ vadovas Aurelijus Deviatnikovas – ukmergiškiams gerai pažįstamas, buvęs savivaldybės administracijos darbuotojas, kuravęs tas pačias investicijas, kurias dabar ir įsisavina kaip verslininkas.
Pradedant RK-1 rekonstrukciją buvo žadama, jog pradėjęs veikti biokuro katilas gyventojams šilumos energijos kainą sumažins net vienu centu, nes esą rekonstrukcija reikalauja „labai didelių investicijų“. Dabartinėje rinkos situacijoje, kai rusiškos dujos yra gerokai atpigusios, lieka neaišku, ar ta 1 cento nauda dar išlieka? Nei „Ukmergės šilumos“ vadovas R. Ragauskas, nei rajono meras jokios informacijos viešai apie tai nėra pateikę.
Kaimynai Ukmergę lenkia dešimtmečiu
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, jog kito, 2015-2016 metų, šildymo sezono metu Lietuvoje pradės veikti daugiau nei 60 šiuo metu statomų biokuro jėgainių ir iš vietinio kuro Lietuvoje bus pagaminama net du trečdaliai centralizuotai tiekiamos šilumos. Dar praėjusiais metais santykis buvo atvirkščias – šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse buvo sunaudota 308 tūkst. tne (tonos naftos ekvivalentas) biokuro ir 634 tūkst. tne dujų.
„Šiemet biokuro ir importuojamų dujų santykis išsilygino – šilumos gamyboje naudojama po pusę šių kuro rūšių. Tai yra milžiniškas pasiekimas ir reali Lietuvos nepriklausomybė nuo importinio kuro”, – besibaigiant 2014-iesiems optimistiškai sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Skaičiuojama, kad per 2015-uosius šalyje suminė biokuro katilinių galia ūgtels beveik per pusę – nuo 1182 MW iki 1621 MW.
Planuojama, kad beveik visuose kaimyniniuose Utenos, Molėtų, Širvintų, Kupiškio rajonuose iš biokuro gaminama šiluma sudarys visus 100 procentų. Jonavoje biokuro dalis sieks apie 70-80 procentų, tik Ukmergėje šis rodiklis nesieks nė 50 procentų.
Šilumos vartotojai dėl rajono vadovų klaidų Ukmergėje jau daugelį metų priversti nepagrįstai permokėti už šilumos energiją. Tačiau istorija, kaip rajono valdžia iš pradžių demonstratyviai atsisakydavo, o dabar nepaisydama kaštų strimgalviais ruošiasi naudotis biokuro galimybėmis, jau šaukiasi teisėsaugos institucijų dėmesio.
Albinas Juknys
Skaitykite ir žurnale:
