Prasidėjus Viešosios bibliotekos pastato renovacijai, buvo rengiamos talkos seniems baldams, kitam balastui išnešti, išvalyti patalpas. Baldų lūženos, kitos atliekos buvo tvarkingai kraunamos šalia bibliotekos šiukšlių konteinerių. Kitoje kiemo pusėje savo statybines atliekas krovė remonto darbus atliekantys vyrai.
Vieną dieną į talką buvo pasitelktas didžiulis UAB „Ekonovus“ konteineris, šiukšlės išvežtos, tačiau to neužteko – palei pastato sieną liko dar šiokia tokia krūvelė senų lentynų ir kėdžių, kurią bibliotekininkai ketino išvežti sulaukę tuščio konteinerio. Bet nespėjo išaušti rytas, ir į „lenininę“ talką pakilo aplinkinių namų gyventojai. Pamatę prie bibliotekos konteinerių krūvelę šiukšlių, jie ėmė vilkti čia savo šlamštą: senus buities rakandus, maišus su įvairiausiomis atliekomis, žalienas, nebereikalingas namų duris, čiužinius… Jei ko čia dar ir nerasi, tai tik senų padangų ir panaudotų kapų žvakių, tačiau kas žino, kad po nakties kas nors neatbogins sugedusio šaldytuvo, dulkių siurblio ar išaugtos vaikiškos lovytės. Čia juk ne savo kiemo konteineris, čia juk viešoji biblioteka, vadinasi – visų ir niekieno?
Už čiuprynos pagautas seniokas, tempęs iš rūsio maišą su supelijusiais burokais, didžiai nustebo, jog čia, girdi, nevalia pilti šiukšlių. „O koks jums skirtumas – vienu maišu daugiau ar mažiau, jau va, kiek priversta“, – pasipiktinęs aiškino senjoras, lyg buldozeris atkakliai stumdamas prieš save link šiukšlyno savo dvokiančią naštą. Ir tik pagrasinus, jog tuoj ir pats atsidurs konteineryje su visa savo manta, burbėdamas nuvilko maišą šalin.
Ištikimiausi bibliotekos skaitytojai, džiaugdamiesi permainomis bibliotekoje, jau dabar laukiantys įkurtuvių renovuotose patalpose, siūlo organizuoti budėjimą šalia kieme iškilusio sąvartyno. Užsidegti fakelus arba sukurti laužą ir saugoti per naktis bibliotekos prieigas nuo nužmogėjusių, bet kokį padorumą praradusių „kaimynų“, bandančių atsikratyti savo šiukšlėmis bibliotekos kieme. Šeimininkės ir arbatą žada virti budėtojams.
Žinoma, budėsime! Su fotoaparatais ir filmavimo kameromis. Kviesimės į pagalbą televiziją, policiją, aplinkosaugą. Čia pat kieme parengsime stendą su „burokinių seniokų“ nuotraukomis, kurias, pasibaigus renovacijai, sudeginsime ant simbolinio inkvizicijos laužo. O ką? Kaip su mumis, taip ir mes! Per daug ilgai laukėme bibliotekos renovacijos, kad taip lengvai numotume ranka į tai, kas vyksta aplink jos pastatą.
Vl. Šlaito viešosios bibliotekos informacija
Kristinos Darulienės nuotraukos
