Baigiantis mokslo metams rajono lietuvių kalbos mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai leidžiasi į tradicinę savo kelionę siekdami aplankyti dar nematytas literatūrines, kultūrines Lietuvos vietas. Jau daug kur pabuvota, daug pamatyta, įsimintinų įspūdžių patirta.
Šįkart renkantis išvykos maršrutą nereikėjo daug galvoti, diskutuoti. Vieningai buvo nutarta keliauti į Klaipėdos bei Šilutės kraštą – pabuvoti ten, kur gyveno ir kūrė tokios garsios lietuvių literatūros pasaulio asmenybės kaip Ieva Simonaitytė ir Vilhelmas Storosta – Vydūnas. Rūpėjo išvysti ir legendomis apipintą Rambyno kalną, užsukti į Pagėgius, kur dar menamas žinomo lietuvių išeivijos poeto Algimanto Mackaus vardas.
Pirmiausiai nutarta pasižvalgyti Priekulėje (Klaipėdos rajonas). Čia tebestovi jaukus rašytojos Ievos Simonaitytės namas, kuriame ji leisdavo savo vasaras. Dabar šiame name įsteigtas memorialinis rašytojos muziejus, o jame – autentiška aplinka, tokia, kokia buvo kūrėjai gyvai esant: baldai, indai, siuvimo mašina, knygos… Klausydami įdomaus gidės pasakojimo mėginome įsivaizduoti, kaip tuomet atrodė čia rašytojos leidžiamos vasaros, kokie svečiai ją lankė, apie ką buvo kalbama, diskutuojama po šių jaukių namų stogu. Nelengvas būsimosios rašytojos gyvenimo kelias vaikystėje, jaunystėje lėmė, jog jai užteko valios, atkaklumo ir ryžto (nuo vaikystės sirgta sunkia sąnarių liga) tapti bene garsiausia Mažosios Lietuvos metraštininke.
Toliau kelias vedė į Dreverną (taip pat Klaipėdos raj.) – seną pamario žvejų kaimą, kur įsikūrusi etnografinė Jono Gižo (tai buvo garsus Kuršmarių laivų statytojas) sodyba. Čia ne tik ragauta tradicinės žuvienės, bet ir klausytasi senosios lietuvninkų šnekos, šio krašto dainų, net smagiai pasišokta su vietos kultūros centro moterų ansambliu. Drevernoje pabūta ne taip jau ilgai, bet iškeliauta iš čia puikios nuotaikos.
Iš Drevernos pasukta į Kintus, prie Kuršių marių įsikūrusią gyvenvietę. Čia lankytasi Vydūno kultūros centre. Ypač daug pamatyta, sužinota – ir apie garsiojo Lietuvos šviesuolio, rašytojo, filosofo Vydūno ilgą, permainingą gyvenimą, jo darbus, kūrybą, ir apie šio krašto žmonių gyvenimą bei buitį. Nepaprastas pasirodė taip vadinamas „Tilsmo kambarys“, įrengtas pagal Vydūno filosofiją. Tai originali ir šiuolaikiška instaliacija, kurios dėka vaizdžiai ir jusliai perteikiamas Vydūno žmogaus suvokimas. Taip pat čia galima rasti ir arfą, kuria grojo rašytojas, jo pomirtinę kaukę, pasėdėti senuose mokykliniuose suoluose klasėje, kurioje mokytojavo Vydūnas. Nors jau anksčiau buvome girdėję, kad šis kultūros centras labai įdomus, informatyvus, bet apsilankius, viską išvydus iš arčiau buvo puiki proga tuo įsitikinti.
Rūpėjo aplankyti ir Tauragės apskrityje esančius Pagėgius. Literatūra, ypač poezija besidomintys žino, jog čia gimė žinomas tragiško likimo išeivijos poetas Algimantas Mackus. Pagėgių gimnazijoje įsikūręs šio kūrėjo vardo muziejus – jame keliautojus priėmė viena iš muziejaus steigėjų, šios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vilma Vaivadienė (beje, beveik mūsų kraštietė, nes Vilmos gimtinė – Žemaitkiemis). Įdomu buvo pamatyti originalius A.Mackaus poezijos leidinius, pasiklausyti pasakojimo apie šio poeto gyvenimo vingius. Pasižvalgyta ir po pačius Pagėgius, įsiamžinta prie dar tebestovinčio gimtojo A.Mackaus namo.
Ypač rūpėjo išvysti garsųjį Rambyną bei senąsias Bitėnų kapinaites (pastarosiose ilsisi ir Vydūno palaikai). Žvelgdami nuo Rambyno į tolyn besidriekiantį Nemuną prisiminėme garsųjį Justino Marcinkevičiaus „Mažvydą“ – būtent ten, kitapus Nemuno, Ragainėje (dabar Nemanas, Kaliningrado srities miestas), pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas vykdė savo pareigą – skleidė lietuviško žodžio šviesą. Jaukios pasirodė Bitėnų kapinaitės. Tylomis, uždegę žvakelę, pagerbėme garsiojo filosofo Vydūno atminimą, parymojome prie kuklaus jo kapo.
…Mūsų Lietuvoje daug gražių, įdomių, savitų vietų. Gera ir naujas pamatyti, ir dar kartą nukeliauti ten, kur kažkada galbūt jau lankytasi. Klaipėdos, Šilutės kraštas – ten kitaip nei pas mus, Aikštaitijoje, – marių vėjas, kitokia šnekta, kitokios dainos. Bet ta pati Lietuva. Verta ją pažinti. O lietuvių kalbos mokytojai, bibliotekininkai patirtų įspūdžių nepamiršta – atėjus rugsėjui jais mielai dalijasi su moksleiviais, kolegomis, o parsivežtą medžiagą, nuotraukas kaip mokymo priemones sėkmingai naudoja pamokose, kituose užsiėmimuose.
Priekulė, Dreverna, Kintai, Pagėgiai, Rambynas, Bitėnai… Mums, ukmergiškiams, ne taip arti, bet kelias neprailgsta – be to, visos šios vietovės pakeliui, todėl visai patogu jas lankyti. Vasara tęsiasi. Taigi įsimintinų kelionių!
Beje, šios išvykos dalyviai dėkingi Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos metodininkei Jolantai Gelūnaitei už parūpintą transportą, o rajono mokyklų vadovams – už galimybę išvykti.
Rasa Povylienė,
Želvos gimnazijos mokytoja,
rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė
