Želvos girininkijos miškuose iškelta dar 10 inkilų naminėms pelėdoms

    0
    owl-freeimages.com

    owl-freeimages.com

    Įvairiausiomis spalvomis besidabinantis miško rūbas kviečia ne tik susirinkti paskutinių grybų, bet ir pamąstyti apie pagalbą miško gyventojams. Dabar pats tinkamiausias laikas kelti inkilus pelėdiniams paukščiams, valyti smulkiųjų paukščių inkilus.

    Želvos girininkijos miškai nedideli, įsiterpę tarp ganyklų bei arimų, todėl labai tinkami pelėdoms gyventi. Pelėdai reikia miško pasislėpti, vaikams perėti, o laukų – maitintis. Juk pagrindinis pelėdos maistas – pelės, pelėnai – krebžda kaip tik laukuose.
    Pernai rudenį su kolega ornitologu Dariumi Musteikiu iškėlėme 10 inkilų naminėms pelėdoms Felinkos, Laumėnų ir Adomiškio miškuose. Graži tradicija tęsiasi – šiemet Darius padovanojo dar 10 inkilų pelėdoms! Juos spalio pradžioje iškėlėme Labeikių, Daratlaukio, Medinių bei Lentvorų miškuose. Darbo nemažai – reikia tinkamą medį surasti, sunkų inikilą iki jo nunešti ir, aišku, į medį įkelti, dar krūmus po inkilu iškirsti, kad netrukdytų paukščiui saugiai įskristi. Sugaišome visą dieną.
    O pernykštis darbas veltui nenuėjo. Šių metų balandžio pabaigoje Darius patikrino inkilus Felinkos, Laumėnų ir
    Adomiškio miškuose. Rezultatai maloniai nustebino: iš 10 inkilų net trys buvo užimti. Felinkos miške iškeltame inkile aptikti 4 jaunikliai. Laumėnų miške esančiame inkile aptikti net 5 jaunikliai. Adomiškio miške – taip pat 4 jaunikliai.

    Pelėdžiukus Darius sužiedavo. Pavyko sugauti ir dienojančias inkiluose pateles. Jos taip pat sužieduotos.
    Gausus jauniklių skaičius rodo, kad paukščiams netrūko maisto, buvo “lengva” žiema. Lizduose aptikta paukščių (strazdų, kėkštų) plunksnų – kas parodo, kad pelėdos paįvairina pelių menių kitais “patiekalais”. Naminė pelėda – plėšrus paukštis – įveikia ne tik kėkštą, gali ir varną ar mažą kiškutį nudobti. Beje, gaudo ir smulkų grobį – grambuolius. Medžioja tik prietemoje ir naktį. Turi labai gerą klausą – visiškoje tamsoje geba pagauti pelę esančią po stora sniego pusnimi.

    Gegužės pradžioje patikrinau dar vieną iniklą, iškeltą 2011 metais Daratlaukio miške. Iki šiol čia niekas negyveno, tad nesitikėjau, kad kažką rasiu ir šiemet. Pakrebždenus medį iš inkilo išskrido pelėda! Skambutis Dariui, ir jau kitą dieną jis čia. Inkile radome tris ūgtelėjusius jauniklius. Šiems taip pat uždėti žiedai. Taigi, galima pasidžiaugti, kad mūsų iškeltuose inkiluose šiemet užaugo net 16 pelėdžiukų! Kai vėjas nudraskys paskutinius medžių lapus, o žemė apsiklos baltu sniego patalu – prasidės gražiausias pelėdų gyvenimo laikotarpis – tuoktuvės. Neapsakomas jausmas apima, kai tylią, ūkanotą naktį mišku nuaidi ilgesinga pelėdos jaunikaičio “serenada”…

    Želvos girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius

    gmu.lt

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia