„Užmečiau akį“ į 2015 m. pabaigos, 2016 m. pradžios sociologinių apklausų rezultatus, o jų antraštės trimitavo: „socialdemokratai – pirmi, liberalai – antri“, „liberalai aplenkė konservatorius“ ir pan. Kas galėjo patikėti, kad rinkimų rezultatai bus visiškai kitokie nei daug kas tikėjosi, prognozavo, politologai analizavo? Kaip gali įvykti tokie dideli pasikeitimai? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) triuškinančiai laimėjus Seimo rinkimus, senoji įvairiaspalvė nomenklatūra tikėjosi, kad nepasiseks sudaryti Vyriausybės, LVŽS susiskaldys ir panašiai. Visos jų viltys ir užmačios žlugo. Galiausiai tikriausiai prieita prie to, kad gal įmanoma panaikinti rinkimų rezultatus, nes valdžia neva išrinkta pažeidžiant įstatymus.
Gyvename ypatingu laiku: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, neseniai šventėme Lietuvos paminėjimo tūkstantmetį. Dar po 2 metų didžiuosimės, kad Lietuva jau 30 metų vėl nepriklausoma. Šias metais minime ir Sąjudžio trisdiašimtmetį. Gal gali susitelkti ir pralaimėjusios partijos nustoti gyventi vien intrigų ir nesusitaikymo su rinkimų rezultatais nuoskaudomis? Žmonių nuotaikose atsispindi pokyčiai: štai „Žmogaus studijų centro“ atliktoje analizėje – apklausoje teigiama, kad besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai per metus išaugo nuo 69,4 iki 82,3 proc. Taip pat padidėjo besijaučiančių reikalingais savo šaliai – nuo 42,7 iki 54 proc. Tai reiškia, kad nežiūrint labai neigiamo opozicinių jėgų ir dalies žiniasklaidos piešiamo juodo Lietuvos scenarijaus, nuotaikos ženkliai gerėja. O tai yra svarbiausia – dvasinė ir psichinė sveikata bei darna – norint kažką tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime sukurti.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad kiekvienoje partijoje yra dorų žmonių, su kurias galima užmegzti dialogą, bendražmogiškų vertybių paieškas, teigiamas diskusijas. Jei kokiu klausimu nesutinkama, privalu sugebėti gerbti tuos, kurie turi kitokią nuomonę ir gali būti bendraminčiai visai kitu klausimu. Skirtingos politinių partijų ideologijos taip pat gali surasti kai kuriuos svarbius sąlyčio taškus. Tokios dialogo kultūros, pagarbos atmosferos norėtųsi Lietuvoje. Tikrai ne patyčių, kurias taip pamėgsta kai kurie politikai.
Tačiau neretai lemia ne vertybinės pozicijos, o partinės intrigos. Tai parodė, pavyzdžiui, interpeliacija Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Tikrai nustebino, kad po interpeliacijos tekstu pasirašė, atrodytų, vertybiškai jam artimi žmonės, kaip TS-LKD atstovai – Žygimantas Pavilionis ir Mantas Adomėnas. Už ministro „nuvertimą“ taip pat balsavo – Irena Degutienė, Paulius Saudargas, Jonas Dagys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Mykolas Majauskas ir kiti.
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-28257
Kodėl taip elgiamasi? Pagal savo įsitikinimus ar todėl, kad taip nurodo partijos pirmininkas. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) yra didelėje vertybinėje kryžkelėje. Labai tikisi atsikąsti krizėje esančių liberalų rinkėjų balsų, tačiau taip patys save stato į krizę. Akivaizdu, kad dėl to keičia ideologiją bei tapatybę. Galime suprasti, dalis TS-LKD rinkėjų yra nemąstantys, svarbiausia Landsbergio pavardė, tačiau didelė dalis gilinasi ir supranta, kad šiandien TS-LKD jau – liberalų atmaina. Ta slinktis pasidarė akivaizdi, kai vadinamo krikščionių demokratų flango atstovai Paulius Saudargas ir Žygimantas Pavilionis buvo sutriuškinti partijos pirmininko rinkimuose.
Seimo rinkimuose dar kitas smūgis, kad būtent TS-LKD liberalų sparno atstovai kilo į viršų, o „krikščioniško” sparno – nelabai pasižymėjo. Dabar konservatyvesnių – krikščioniškų pažiūrų TS-LKD Seimo frakcijos nariai tiesiog uoliai vykdo liberalų ideologijos atstovo pirmininko Gabrieliaus Landsbergio politiką, viešuosius ryšius.
G. Landsbergis slapčia norėtų priešlaikinių Seimo rinkimų. Su kuo sudarytų valdančią koaliciją TS-LKD? Su krizėje esančiu Liberalų sąjūdžiu, kurių rinkėją bando įnirtingai „praryti”? Su kitokio pobūdžio krizėje esančiais socialdemokratais? Su kuo dar? Su vėl bandančiais prisikelti Viktoro Uspaskicho darbiečiais? Ar su susidvejinusiais tarp Rolando Pakso ir Remigijaus Žemaitaičio tvarkiečais?
Dalį protesto balsų Seimo rinkimuose tikėtina surinktų Lietuvos centro partija. Suprantama, prieš rinkimus labai įnirtingai pirmininkas Naglis Puteikis ir jo atstovai imsis kritikuoti LVŽS, kurios frakcijoje Seime pats dabar yra. Tokia taktika gali padėti surinkti tuos 5 – 7 proc. protesto rinkėjų balsų. Tačiau prie ko jie jungsis sudarant koaliciją? Prie konservatorių? Greičiau būtent prie LVŽS. Politinės krizės siekia TS-LKD, o kas po to, nelabai ir jie patys žino.
Vertybine prasme akivaizdu, kad TS-LKD vietą užima LVŽS. Šeimos stiprinimo įstatymą (įsigaliojusį š.m. kovo 1 d.) priėmė būtent LVŽS dauguma, alkoholio kontrolės politikoje esminės permainos taip pat įvyko prie šios LVŽS valdžios, nors TS-LKD rinkiminėse programose dažnai jas akcentuodavo, bet to neįgyvendindavo. Reikia nedviprasmiškai matyti, kad ir buvęs partijos pirmininkas Andrius Kubilius buvo liberalas tiek vertybine, tiek socialine, tautiškumo prasme.
Kaip romėnai užkariavo senąją Graikiją, bet perėmė daug jų kultūros elementų, taip ir TS-LKD perima Liberalų sąjūdžio rinkėjus, bet taip pat ir jų ideologiją bei vertybes.
Seime ir Vyriausybėje LVŽS atstovai, tačiau kaip parodė nesenas „Transparency International” tyrimas, kad ypač savivaldybių priklausomybės valstybinėse įmonėse viešpatauja senoji įvairiaplaukė nomenklatūra, vadovais dirba – socialdemokratai, liberalai ir konservatoriai. Tad tų įtampų, kurios stabdo permainas viešojoje erdvėje, labai daug.
O juk buvo siūloma plačioji koalicija vardan Lietuvos gerovės, čia savo idėjas būtų galėję sunešti ir skirtingų ideologijų atstovai. Dabartinė valdžia daug dirba prie biurokratijos mažinimo, žmonių iniciatyvumo skatinimo. Ar tam negali pritarti ir liberalų ideologijos atstovai? Ar reikia specialiai daryti prieš, nes nėra vienoje koalicijoje? Juk galima tikrosios laisvės idealus įgyvendinti kartu, tačiau sugebėti atskirti, kur liberalizmas – tik pataikavimas siauroms verslo interesų grupėms ir žmonių pasileidimui, o kur nauda visiems.
Nuo Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo buvo nuožmus opozicijos siekis – kad tik laimėjusiems rinkimus nepasisektų, nekiltų ekonomika, nemažėtų emigracija. O žmonėms reikia vilties, tikėjimo, noro kurti gyvenimą čia, tai jaučiama ir dalyje Lietuvos gyventojų nuomonėje. O opozicinių partijų reakcijos kiek desperacinės. Pasirodo, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė bei pavaduotojas Vincentas Vobolevičius neva susiję su LVŽS. Tai akivaizdus noras daryti jiems spaudimą, o likę atstovai VRK, kurie joje yra pagal partijos paskyrimą, juk savaimę balsuos, kad štai LVŽS laimėjo rinkimus neva pažeisdama įstatymą ir reikia anuliuoti rinkimų rezultatus bei rengti naujus, „teisingus“ rinkimus? Arba bent jau atimti valstybinę dotaciją, kad ir kitų rinkimų nelaimėtų. Tai, be abejo, nerealistinis scenarijus, bet ko neišbandžius, jei visa kita baisiai nesiseka.
O gal galima dirbti vardan tos Lietuvos ne kaišant pagalius, bet talkinti ten, kur nuomonės akivaizdžiai sutampa, tačiau neretai kalbama ir balsuojama priešingai vien dėl to, kad tai nepasitarnautų esančių valdžioje, beje, ir visų, sėkmei.
Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius
