Šiais metais Kultūros centro mišrus choras „Vyturys“ mini savo 35-ąjį gimtadienį. Sovietmečiu susibūręs kolektyvas iškovojo daug laimėjimų įvairiuose konkursuose, aplankė ne vieną užsienio šalį. Apie choro įsikūrimą, jo pasiekimus ir dabartį kalbamės su choro įkūrėju ir meno vadovu Antanu Pociumi.
A. Pocius pasakoja, kad pirmoji repeticija įvyko simbolinę dieną – 1976 metų vasario 16 dieną. Jaunas specialistas tais metais baigė konservatoriją. Tada buvo reikalavimas, kad baigiantys konservatoriją turi dirbti su suaugusiųjų mišriu choru. Suburti kolektyvą buvo sunku. Būsimas choro vadovas ėjo per įvairias įstaigas, vaikų lopšelius-darželius, ligoninę, „Vienybės“ gamyklą – kalbino žmones ateiti dainuoti. Visi pirmojo choro dalyviai buvo atrasti vadovo, nes visiems buvo įdomu. O kai kurie norėjo padėti vadovui, nes su naujai suburtu choru jis laikė baigiamuosius egzaminus.
Nors tada Ukmergėje buvo tuometinių „Baldų kombinato“, „Vienybės“, „Rajkoopsąjungos“, „Miškų ūkio“ choų, „Vyturys“ buvo pirmas ir tuomet vienintelis choras Kultūros rūmuose. Kadangi Kultūros rūmai atsidarė 1975 metais, choristai pradėjo dainuoti dar dažais kvepiančioje įstaigoje.
Subūrus kolektyvą, prasidėjo repeticijos ir tų pat metų gegužės 27 dieną įvyko pirmasis, dviejų dalių, koncertas. A. Pocius tuomet dar dirbo ir su Muzikos mokyklos vaikų choru. Todėl pirmame koncerte dainavo abu chorai.
Rimtas darbas davė rezultatus – jau kitąmet, 1977 metais, konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“ „Vyturys“ laimėjo trečią vietą. Tuomet Ukmergėje tai buvo didelis įvykis, nes iki tol kiti chorai gyvavo tik tarp Dainų švenčių. Šventei pasibaigus – choras iširdavo, artėjant kitai šventei – susiburdavo vėl.
Nuolat dirbantis kolektyvas dalyvavo daugelyje konkursų, kuriuose pasiekdavo gerų rezultatų. 1980 metais Respublikinėje Dainų šventėje laimėta trečia vieta. 1983 metais chorui suteiktas Liaudies kolektyvo vardas. Toks vardas buvo suteikiamas tik pavyzdiniam kolektyvui. Tais pat metais gavo pačių sugalvotą „Vyturio“ vardą. Tuo metu vardą suteikdavo ne kiekvienam kolektyvui. Vardas buvo suteikiamas ministerijos įsakymu ne tik už koncertą, bet už visą koncertinę veiklą. 1987 metais tapo nugalėtojais Juozo Naujalio vardo konkurse.
Už pasiekimus valdžia chorą pamalonino – 1981 metais jis išvyko į koncertinę-turistinę kelionę po Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką. A. Pocius šypsodamasis pasakoja, kad prieš važiuojant į kelionę partijos komiteto agitacijos skyriuje patikrino repertuarą. Nieko neišmanantis apie muziką darbuotojas nurodė, kokios dainos repertuare turi būti. Bet pasaulinį šedevrą „Ave Marija“ liepė išbraukti, nes, anot partinio funkcionieriaus, tai religinė daina.
Atkūrus nepriklausomybę pradėti organizuoti Šiaurės Baltijos šalių festivaliai. Pirmas festivalis įvyko 1995 metais Rygoje. Į šį festivalį susirinkdavo aštuonių valstybių – Estijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos chorai. Iki šiol jau įvyko šeši festivaliai – Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Lietuvoje, Estijoje, Islandijoje. Kitais metais festivalis vyks Suomijoje.
Per 35 choro gyvavimo metus Anapilin jau iškeliavo 32 choristai. „Vyturio“ mokyklą perėjo apie 200 žmonių, neskaitant dabar dainuojančių. Šiandien dainuoja 44 žmonės: 27 moterys ir 17 vyrų. Vyriausiam dainininkui – 79, jauniausiam – 28 metai. Choro veiklos pradžioje privalomai teko dainuoti ir rusiškų dainų, o dabar repertuaras daugiausiai lietuviškas. Nors choristai dainuoja devyniomis kalbomis.
vilkmerge.lt
