Signataras Kęstutis Grinius: Lietuva tai ne valstybė, o teritorija, kurios ribos sutampa su korupcinių klanų valdomų teritorijų ribomis
Ką šiandiena reiškia Kovo- 11 –oji?
Tai prisiminimas (o gal svajonė) apie Valstybę, kad kada tai – 1990 kovo 11 d.- turėjome ir bandėme atstatyti Valstybę: su aiškiai apibrėžta teritorija, piliečiais, savo kalba, savais bankais, savo nepriklausomais teismais, sava kariuomene, sava Valstybine Valdžia ir kitais būtinais Valstybei atributais.
Ką turime šiandiena: piliečiai išsilakstė kas kur – kas į vakarus, kas į rytus, kas į narkomanijos ar alkoholio liūną, o tie kurie dar liko šioje teritorijoje, kaip kokie ,,čiabuviai”, vergų ar kitame statuse, tai yra niekinami, žeminami, engiami svetimos korumpuotos valdžios.
Kalba su rusiškais subtitrais ir žargonu, pakeista kalba su anglų kalbos subtitrais ir žargonu.
Neturime kalbos, tik kalbos komisija….
Bankai tapo filialais, kurie kaip siurbėlės siurbę mūsų visų kraują ir pumpuoja į svetimas šalis.
Tiesa, turime ,,Lietuvos” banką, kuris turi užtikrinti svetimų bankų veiklos apsaugą, kad ne duok Dieve, siurbėlės badu nenumirtų.
Kariuomenė, tai kitos kariuomenės padalinys, paklusniai vykdantys svetimų vadų komandas.
Niekas šiandiena nežino, kieno karinius interesus giname ar ruošiamės ginti.
Valstybinė valdžia yra perteklinis elementas, nes galime ir be šio elemento paklusniai vykdyti Briuselio paliepimus ir nurodymus.
Teritoriją seniai pasidalino korumpuoti klanai ir tik per atsitiktinumą, Lietuvos geografinės ribos, sutapo su klanų valdomų teritorijų ribomis.
Teismai ir teisėtvarkos institucijos skirtos tam, kad korupcijos klanų teritorijose, būtų ginami oligarchų interesai, apsaugotas jų turtas, jų ramybė: ne duok dieve, koks nors likęs vietinis ,,čiabuvis” pasikėsins į oligarcho turtą ar sudrums oligarchui ramybę.
Viešumas tapo melo sklaida, santykių suvedinėjimo įrankių, oligarchų priemone spausti eilinius gyventojus. Laisvas žodis buvo pakeistas į melo žodį.
Vietiniams, teritorijoje esantiems, gyventojams beliko ,,laisvė”: – privalomai mokėti mokesčius ar nemokamai būti iškeldintam iš buto už jų nemokėjimą, – tarnauti ir krauti turtus monopolistams ar oligarchams.
Tiesa, yra laisvė kvėpuoti, laisvė netekti darbo, laisvė gyventi pusbadžiu, laisvė burnoti prieš valdžią, jei ji negirdi.
Netekome visko ar beveik visko ką 1990 metų Kovo 11-ąją atstatėme ir pirmais metais sukūrėme.
Viską savomis rankomis sunaikinome.
Beliko tik bėgti iš svetimų bankų, nors tai, prisimindami savo indėlius paliktus ir negrąžintus Sovietų Sąjungos, privalėjome padaryti seniai.
Artėjant Kovo 11 –ai, tikiuosi, kad ateis laikas ir drąsūs, likę ištikimi savai Valstybei piliečiai, vėl susirinks į Vilnių (jeigu jis bus mūsų) ir paskelbs, kad atkuriama Nepriklausoma Lietuvos Valstybė.
Gal kažkam iš dabartinių Kovo 11 – os Signatarų pavyks vėl būti atkuriamos Valstybės signataru.
Iš ties gražu būtų.
Tikėkimės, kad taip ir bus.
Buvusios Lietuvos Respublikos Valstybės pilietis, Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras Kęstutis Grinius
