Šiek tiek istorijos: Šiais metais vyko šeštasis fotofestivalis SNAP 2014. Fotofestivalis, startavęs 2010 metais, išaugo iš SNAP fotokonferencijų ciklo ir šiuo metu yra didžiausias Lietuvoje renginys fotografijos mėgėjams, kurio idėja padėti naujokams suformuoti pagrindinius fotografijos įgūdžius, o mėgėjams – pasisemti patirties iš šios srities lyderių ir profesionalų.
Šiais, 2014 metais, fotomeno mylėtojų bei gerbėjų susibūrimas šventė šeštąjį gimtadienį, todėl SNAP fotofestivalis pateikė naujieną – vyko foto darbų konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys. Fotomeno gerbėjai galėjo paklausyti paskaitų apie skirtingas fotagrafijų temas. Paskaitose dalyvavo bei savo asmenine patirtimi dalinosi žymūs Lietuvos lektoriai, profesionalūs fotografai: Tomas Kauneckas, Algimantas Aleksandravičius, Albert Pocej, Rokas Darulis, Romualdas Požerskis, Svetlana Batura ir Red Bull fotografas Samo Vidic. Temos kuo įvairiausios – nuo reklamos, mados iki psichologijos vestuvių fotografijose. Bene svarbiausia fotofestivalio dalis – portfolio peržiūros. Visi norintys turėjo progą pristatyti savo portfolio žymiems Lietuvos fotografams bei išgirsti profesionalų nuomones apie savo darbus ar išklausyti jų patarimus. Portfolio peržiūrose dalyvavo Kauno fotografas Darius Tarėla, taip pat Rokas Darulis, Saulius Serapinas, Marla Singer bei Matas Jūras.
Visi norintys galėjo užsukti į kūrybines dirbtuves, taip vadinamus Workshop’us. Šių dirbtuvių durys buvo atviros visiems, daugiau pradedantiems fotografuoti, taip pat buvo galima išmokti fotografuoti judesį. Uždarose kūrybinėse dirbtuvėse, į kurias patekti galėjo tik atitinkamą renginio bilietą įsigiję lankytojai, vyko įvairūs mokymai, norintiems patobulinti jau turimas fotografijos žinias ir išgirsti daugiau praktinių patarimų iš profesionalų: Tomo Kaunecko – „Reklamos fotografija”, Algimanto Aleksandravičiaus „Portretinė fotografija”, Albert Pocej „Foto ABC”, Roko Darulio „Kelias į mados fotografiją”, Romualdo Požerskio – „Analoginė fotografija. Lietuvos senamiesčiai 2010 m.”, Svetlanos Batura – „Psichologija vestuvių fotografijoje”, Alinos Skripkienės – „Postprodukcija” ir daugelis kitų. Be fotografijos darbų konkurso, paskaitų, portfolio peržiūrų, workshop’o ir blusturgio, kuriame buvo galima ne tik įsigyti, bet ir parduoti nenaudojamą fotoaparatą, gražius rėmelius ar kitą foto įrangą, dalyvių laukė ir pramogų, žaidimų erdvė, fotosesijos, galimybė įsigyti literatūros fotografijos tema bei susipažinti su naujausios fototechnikos ekspozicija. (Parengta pagal snap.lt ir www.artnews.lt informaciją). Skambėjo gražiai, gundančiai ir visaip kitaip….
Buvo ir smalsu, ir įdomu, bet tuo pačiu ir neramu: ar apsimoka važiuoti? Taigi, dar švieži įspūdžiai.
Bendrąją prasme renginių Litexpo rūmuose nemėgstu, kadangi visuomet būna beprotiškai daug žmonių, varginanti atmosfera ir t.t., todėl stengiuosi jų vengti. Tačiau šį kartą buvo labiau specializuotas renginys, taigi tokios žmonių minios kaip įprastai nebuvo. Nors lankytojų ir nemažai, tačiau erdvės liko pakankamai laisvam ir patogiam judėjimui. Juolab renginio tematika pakankamai įdomi.
Pati programa sudėliota pakankamai įdomiai, tiesa, truputį verčia nervintis, kai vienu metu vyksta du tave dominantys renginiai, tuomet tenka rinktis, dėliotis prioritetus. O kai nieko nepažįsti ir profesionalų pavardės na kažin ką sako, sunku nuspręsti pas ką geriau, todėl belieka rinktis pagal tematiką. Beje, priklausomai nuo to, kiek sumokėjote už bilietus, ne visos durys į visas paskaitas yra atviros, todėl reikia gerai pagalvoti ko nori ir ko tau reikia. Įėjimas į fotografų portfolio peržiūras bei uždarus workshop’us kainavo bene daugiausia. Bet, juk ne apie kainas kalbame….
Kaip ir priklauso, renginio atidarymas vėlavo, todėl kas jį atidarė, neteko pamatyti (tačiau iš tolimesnės įvykių eigos sprendžiant nemanau, kad kažką ir praradau), nes teko skubėti į paskaitą, kurią vedė Lietuvoje ir užsienyje žinomas profesionalus fotografas ir fotografijos mokytojas Albert Pocej, tema „Foto ABC”.
Kadangi temos pavadinimas pats sako už save, tikėjausi kažkokių fotografijos pradmenų. Suprantama, nesitiki, kad pradės tave mokyti kaip naudotis fotoaparatu, tačiau elementarių tiesų apie patį fotografavimą, jo principus ir niuansus tikėjausi išgirsti. Juk tam ir ABC. Galima sakyti iš šios paskaitos bene daugiausia tikėjausi. Deja, ne visada kas kainuoja brangiau, yra geriau. Nors paskaita, trukusi net valandą, prabėgo greitai ir nepastebimai, bet greičiausiai tik dėlto, kad tokiame renginyje buvau pirmą kartą, o ir nuovargis dar nedavė savęs pažinti. Vienok, paskaita nusivyliau ir, spėju, ne tik aš. Visą valandą trukusią paskaitą, būtų galima sudėti į vieną sakinį, na, gerai, gerai, ne vieną, du. Mano reziumė, padarius išvadas: „Fotografuojant stenkitės dirbti kitaip nei kiti, išeiti iš rėmų ir šablonų. Mokėkite prakalbinti modelį, išgauti jo tikras emocijas”. Viskas. Manau lektorius, taupydamas kitų laiką, galėjo tik tuos du sakinius ir pasakyti, užuot pilstęs iš tuščio į kiaurą visą valandą. Galbūt jo pilstymai savotiškai buvo ir įdomūs ir gal kažkam kažkiek naudingi (nes kaip minėjau valanda neprailgo, o ir įtampą salėje jis sudarė, kadangi bandė visaip provokuoti, ne vienas kaip supratau žino, o ir pats fotografas perspėjo, kad arti jo, ypač pirmose eilėse, geriau nesėdėti, nes mėgsta, kad ir įdomiai, bet nejaukiai provokuoti), bet galutiniam variante liko nusivylimas, nes jo deklaruojamus teiginius ir esmę bet koks, nors šiek tiek besidomintis fotografija, bent jau knygose yra paskaitęs. Kaip supratau salėje tokių kaip aš buvo ne vienas. Nes vis pasigirsdavo replikų: „Tai gal pakalbam apie Foto ABC” arba „Tai kaip fotografuoti naktį” ? Tačiau nė į vieną iš šių klausimų nebuvo sureaguota ir apie jokį FOTO ABC ar kaip fotografuoti naktį, niekas neišgirdo. Lektorius tik vis kalbėjo norintis, kad visi išmoktų kitaip galvoti ir matyti, tačiau praktiškai nieko naujo nesužinota. Apmaudu, juk tuo metu vyko uždaras workshopas apie reklamos fotografiją, kur tikėtina sužinota būtų daugiau nei šioje paskaitoje. Bet juk ne visada pasiseka pasirinkti ir nuspėti kas tavęs laukia, paskaitos pavadinimas manau daugelį suklaidino 🙂
Bene įdomiausia ir naudingesnė fotografijos naujokui nei „Foto ABC”, paskaita (bent jau iš tų, kuriose teko būti) pasirodė vykusi pagrindinėje salėje, kurią vedė fotografas, žurnalistas, ne kartą fotografavęs ir kalbinęs NBA žvaigždes (5 metus buvo oficialus Lietuvos krepšinio rinktinės fotografas, intensyviai keliaujantis po dykumų ralius) Tomas Tumalovičius, tema „10 kompozicijos tiesų visiems su Canon”. Nors Canon visoje paskaitoje buvo ne esminis dalykas, bet kaip sakoma, reklamai šiokia tokia duoklė duota ir ta reklama visai nemaišė. Lektorius įdomiai ir su pavyzdžiais dėstė kaip parinkti gerus kadrus, kaip svarbu pasirinkti pozicijas. Nors dėl laiko stokos lektorius negalėjo (nors matėsi, kad norėjo) plačiai išsiplėsti, tačiau naudingos informacijos gauta. Deja, laikas baigėsi ir jis buvo praktiškai išvarytas iš scenos 🙁
Vėliau sekė SNAP fotokonkurso apdovanojimai, kuriuose iš daugiau kaip 2000 nuotraukų buvo atrinkta po 10 iš kiekvienos kategorijos ir kiekvienoje kategorijoje paskelbtas pats pačiausias. Mados kategorijoje nugalėtoju tapo Andrey Motorichev (foto Morta), gamtos kategorijoje – Monika Balu (Labas rytas), kelionės – Robertas Šarknickas (Laimingas), vestuvės – Mindaugas Navickas (Mama), Šeima – Marija Kablytė Grafilogika (Sekmadienis), mobili fotografija – Karolis Jay (Paskui mane), Portretas – Monika Penkūkū (Actress Ieva), Miestas – Jurga Mižutavičiūtė (HOT), Maistas – Birutė Vijeikienė (Pipirai), Absoliuti laisvė – Marijan Dzvinel (Prarastos viltys). Visas nuotraukas dalyvavusias konkurse, galite peržiūrėti snap.lt fotogalerijoje.
Vėliau sekė, mano manymu, dar nesėkmingesnė paskaita nei pirmoji (pirmojoje bent jau nenuobodu buvo). Šį kartą paskaitą vedė OKTO fotostudijos įkūrėja ir kūrybos vadovė, viena žymiausių šiandienos Lietuvos fotografių, tema „Glamour fotografija”. Lektorė, kaip rašė snap.lt portale, turėjo pasakoti apie glamour fotografiją, apatinio trikotažo komercinę fotografiją, bendravimą su modeliu bei kitas subtilybes. Deja, nors nė trupučio neabejoju jos profesionalumu, tačiau lektorė scenoje jautėsi ne taip tvirtai, kaip anapus fotoaparato. Akivaizdžiai jaudinosi prieš didžiulę salę ir auditoriją (galbūt reikėjo rinktis mažesnę auditoriją ir salę), vienok, tai suprantama ir atleistina, jei pateikiama naudinga info. Bet…. visos paskaitos metu daugiau buvo akcentavimas ‘aš’, ‘pas mane’ ir Sony fotoaparato konkretaus modelio reklama. Jei kas paklaustų kas tas Glamour, apatinio trikotažo komercinės fotografijos subtilybės – kažin ar pasakyčiau ką nors, nors paskaitoje buvau, tiesa, reklamai į smegenis įlysti pavyko, nes iš visos paskaitos prisimenu tik fotoaparato savybes. Paskaita vargino ir tuo, kad lektorės jaudulys darė savo, todėl buvo neįdomu net klausyti, ėmė miegas. Kirbėjo tik mintis, kam naudinga ši paskaita. Juk aš ateinu dėl konkrečių žinių, fotoaparatą aš jau turiu ir tikrai neketinu pirkti naujo bent artimiausiu metu, tai man šimtas metų kito fotoaparato funkcijos, o per tą laiką, kol sugalvosiu kitą pirkti, atsiras žymiai „krūtesnių” fotoaparatų nei tas reklamuojamas. Suprantama, yra tokių, kuriuos domina aparatūra, gal ir verta paminėti vieną kitą technikos naujovę, bet ne skirti jai visą paskaitą, ir juolab pateikiant tokią info, kuri praktiškai neduoda jokios realios naudos.
Vėliau sekė dar viena paskaita, kurią vedė Online marketingo specialistas, turintis virš 10 metų patirtį, dirbant su Lietuvos bei užsienio projektais, vieno didžiausio foto projekto pristatančio Lietuvą socialinėje erdvėje „We love Lithuania” įkūrėjas Simonas Rudaminas, tema „Fotografų self-promo”. Jei trumpai, tai yra kaip išreklamuoti save, kur pateikti savo nuotraukas ir kad kuo daugiau žmonių apie tave sužinotų. Esu visiška naujokė fotografijos srityje, tačiau net mano žinios siekia tas žinias, kurios buvo pateiktos paskaitoje. Pasakojimas irgi buvo ganėtinai varginantis ir migdantis, nors bendrąją prasme, gal kažkam paskaita ir buvo naudinga.
Šiek tiek gyvumo įnešė pripažįstamas vienu aktyviausių reklamos ir mados fotografų Lietuvoje Tomas Kauneckas su tema „Mobilioji fotografija”, tačiau tas gyvumas buvo sąlygojamas tik gyvu ir energingu pačio lektoriaus pasakojimu, kuris neleido užmigti. Scenoje lektorius pristatė mobiliosios fotografijos rūšis ir praktiškai parodė kaip fotografuoti modelį, naudojantis Sony Xperia Z1 mobiliuoju telefonu. Sakyčiau, kas pirmą kartą paėmė į rankas mobilų telefoną su fotoaparato funkcijomis, gal ką ir sužinojo, tačiau tokiame renginyje, kažin ar buvo tokių naujokų. 🙂 Na, bet pagirtina, kad lektorius bent jau gyvai ir įdomiai viską pasakojo ir praktiškai parodė.
Susidarė įspūdis, kad paskaitos daugiau skirtos išreklamuoti kokį nors produktą, tinklapį, organizaciją. Daugiau laimėjo tie, kurie dalyvavo uždaruose worksh’opuose. Todėl, jei kas ryšis kitais metais apsilankyti tokiame renginyje, labiau rekomenduočiau ignoruoti paskaitas, o verčiau skirti laiką workshop’ams.
Šiek tiek nuvylė ir taip išreklamuotas Jurgio Didžiulio ir Ericos Jeanings video klipo filmavimas su Vilnius Temperature. Tas, kas pateko į glaudų ratelį, tam dar pasisekė, tačiau likusiems rato išorėje, padėtis nepavydėtina. Klausimas, kodėl negalėjo organizuoti didesnės erdvės tokiam dalykui, tuomet būtų tilpę visi. Kažką geriau nufilmuoti praktiškai buvo neįmanoma. Tiesa, pasigailėjau nepasiėmusi stovo, tuo atveju būtų padėjęs ir išgelbėjęs.
Pats renginys, vykęs pagrindinėje salėje, gana varginantis. Bendras foninis žmonių minios triukšmas prie stendų ir salėje, dar netrukdo, tačiau šalimais įrengtas batutas, kuriame, kol nevyksta fotografavimas, dūksta vaikai ir cypia tokiais balsais, kad net ausis rėžia, šalimais prie žiūrovų netoli scenos įrengti stalo futbolo stalai (prie kurių pastoviai kažkas žaidžia ir triukšmiauja), ypač garsus įkyrus garsas, o kartais ir įkyri muzika iš kolonėlių, akinančios šviesos ir ekrane kartas nuo karto įsižiebianti ryški balta spalva, tiesiog pjovė akis, ausis ir smegenis. O juk vienu metu turėjai dar klausytis lektoriaus. Todėl tiesiog nekantravai kaip greičiau palikti šį nežmoniško triukšmo šaltinį. Vienok ir organizatoriai neapgalvojo pačių garso kolonėlių pastatymų vietos, nes dalis žiūrovų, bent jau sėdintys, per kolonėles nematė dalies ekrano ir scenos.
Nuvylė ir patys foto prekių stendai. Toks jausmas, kad į šį renginį susirenka išskirtinai storą piniginę turintys lankytojai ir tik pirkti fotoaparatų. Taip pat kaip išsireiškė žymus fotografas Albert Pocej, labiau priminė taip vadinamus audiofilus, kurie klausosi ne muzikos, o aparatūros. Taip ir čia, svarbu ne ką fotografuoti, o kokį fotoaparatą turi. Dauguma fotoaparatus jau turi, bent jau man, tokiuose renginiuose labiau norisi rasti kokių nors naudingų priedų. Taip, tų priedų kažkiek buvo, deja, visų kainos tokios, kad norisi rėkti ir bėgti. Taip, suprantu – aksesuarai apskritai nepigūs, bet kai žinai, kad parduotuvėse galima rasti ir pigesnių alternatyvų, stebiesi, kodėl jų nėra renginyje. Planavau paieškoti blykstės, spec. stovų, deja…. Blyksčių pasirinkimas buvo labai menkas, o ir tos, kurios buvo, buvo tik brangios, spec. stovų tokių kokių norėjau nebuvo, o brangių pirkti neleidžia finansai, juolad, kad panaudojimas ribotas ir neatsiperkantis. Net ir vienos parduotuvės, iš kurios labai daug tikėjausi, juolab, kad ji viena iš pagrindinių renginio rėmėjų, stendas buvo ganėtinai menkas priedų prasme, nors pačioje parduotuvėje pasirinkimas nemenkas ir kainos prieinamos, deja, renginyje to nebuvo.
Jei žiūrėti iš kitos pusės – nebuvo taip jau visai blogai… Viso renginio metu galėjai blyksėti, spragsėti, filmuoti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse: fotografuoti įvairius modelius iš anksto paruoštose scenose, apsilankyti foto-Blusturgyje, sužinoti naujoves foto technikos pasaulyje, bendrauti su bendraminčiais ir net dalyvauti loterijoje, kurioje galėjai laimėti fotoaparatą. Fotofestivalis naudingas fotografijos profesionalams, mėgėjams ar tiesiog prijaučiantiems, bet, matyt, viskas priklauso nuo to, kur papuolei, ko tikėjaisi ir ką gavai….
vilkmerge.lt
Akimirkos iš renginio:
{youtube}JtqprDwjY7o{/youtube}
