Įvykiai, tiesiogiai susiję su Ukmergės šilumos ūkiu, t.y. ta sritimi, kuri yra betarpiškai svarbi didžiajai daugumai gyventojų, gali būti vertinami įvairiais – politiniu, ekonominiu, socialiniu ir kt. – požiūriais. Politiniu aspektu, tai yra ir bus kiekvieno, dalyvausiojo miestui ir rajonui reikšmingų sprendimų priėmime, teisė: apginti savo buvusiąją poziciją, argumentuoti, jog vienu ar kitu atveju buvo – jeigu buvo – pasielgta teisingai ir naudingai miestui, pateikti pagrįstus skaičiavimus , kokiu būdu buvo siekta – jeigu buvo – mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą, įvardyti žengtus žingsnius – jei buvo eita, o ne stovėta – šiam tikslui pasiekti.
Chronologinės apžvalgos tikslas – ne vertinti ar interpretuoti įvykius, bet juos pateikti ta eiga, kuria jie vyko: kad bet kuriam iš suinteresuotojų (juo gali būti ir eilinis šilumos vartototojas, turintis apmokėti sąskaitas) būtų sudaryta galimybė analizuoti ir susidaryti savo nuomonę apie tai, kokių žmonių ar žmonių grupių (tiek politikų, tiek verslininkų) veiksmų padarinys yra ta situacija, kurią turime dabar.
VI-ojoje dalyje nemaža dėmesio buvo skirta prieštaringai vertinamo ir brangiai apmokamo, beje, iki šiol savo paslaugas rajono savivaldybei teikiančio eksperto Vyginto Sidzikausko veiklai. Taip pat pateikti atvejai, kai tuometiniai politikai atmetė kelis šilumos ūkio nuomoninko siūlomus investicinius projektus (tarp jų – ir pasiūlymą vietoj dujų naudoti biokurą), kad šilumos kaina mažėtų. Tuo ir tęsiame.
2009 m.
Politikai toliau priešinasi investicijoms
Gegužės mėnesį šilumininkai savivaldybei pateikia dar du investicinius projektus: „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcija ir plėtra Ukmergėje, prijungiant nepriklausomą šilumos gamintoją prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo“ ir „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcija ir plėtra Ukmergėje (RK-1 ir RK-2 katilinių šilumos tinklų sujungimas)“.
Pirmojo pasiūlymo bendra vertė – 2,53 mln. Lt, pusė šios sumos, 1,26 mln. Lt, būtų buvę padengta ES paramos lėšomis, UAB „Miesto energija“ planavo pridėti 507 tūkst. Lt, o nepriklausomas šilumos gamintojas UAB „Pramonės energija“ (buvusios „Vienybės“ gamyklos teritorijoje seančios katilinės savininkė) – 759 tūkst. Lt.
Antrojo investicinio projekto vertė – 2,67 mln. Lt, pusė iš jų (1,33 mln. Lt) – ES parama, UAB „Miesto energija“ būtų skyrusi 1,33 mln. Lt.
Tačiau politikai atmetė ir šias šilumininkų pasiūlytas investicijas. Vienas iš argumentų, dėl ko yra nepritariama biokuru kūrenamos katilinės prijungimui prie miesto tinklų, buvo: „Savivaldybės specialistų žiniomis, „Vienybės“ katilinė yra kritiškos būklės, atsijungti nuo jos norą pareiškė ir UAB „Umega“. Kiek šiame argumente būta tiesos, galima spręsti iš to, kad UAB „Umega“ iki dabar – šešeriems metams prabėgus nuo „argumentavimo“ – šilumą perka iš UAB „Pramonės energija“ biokuro katilinės, esančios Vienybės gamyklos teritorijoje. Taip pat rajono vadovams didžiulius nuogąstavimus –tik nežinia, kuo pagrįstus – tuomet kėlė tai, kad tiesiant trasą reikės perkasti naujai suremontuotą Kauno gatvę. Šis buvo papildomas motyvas, kodėl neįtiko ir buvo atmesti pasiūlyti investiciniai projektai.
Dengiasi teisminiais ginčais
Liepos mėnesį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) dar kartą vienašališkai nustato naują šilumos kainą. Nors komisija ją keliais centais ir sumažino, tačiau dėl padidėjusio PVM mokesčio (nuo 5 iki 9 proc.) šilumos kaina gyventojams padidėja iki 29,95 ct. už kilovatvalandę. Tuomet savivaldybės administracijos darbuotojai aiškino, kad savivaldybės administracija nesutiko su nurodytais skaičiavimo pažeidimais ir siekdama nepakenkti 2008 m. pradėtam teisminiam procesui su VKEKK kainų netaisė „specialiai“.
Rugpjūčio mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje konservatorius Antanas Dambrauskas vėl raštu kreipėsi į merą ir reikalavo paaiškinimo bei atsakomybės, kodėl Ukmergėje ir vėl dėl savivaldybės veiksmų vienašališkai nustatyta šilumos kaina. Tarybos narys merui priminė, kad į kelis paklausimus dėl šilumos kainos Ukmergėje meras iki šiol neatsakė. A. Kopūstas politikui atkirto, kad savivaldybės vadovai kreipėsi į visas įmanomas instancijas, prašydamas apginti viešąjį interesą, tačiau jokių atsakymų negavo.
Kaina – jau tarp „lyderių“
Susidaro įspūdis, kad tuo metu rajono vadovai jau žinojo, jog su šilumos ūkiu priėjo liepto galą. To patvirtinimas yra faktas, jog „visos įmanomos“, anot A. Kopūsto, šalies institucijos, kurioms raštus rašė rajono savivaldybė, niekaip nereagavo į tokį „viešojo intereso gynimą“: juk į argumentuotus paklausimus yra arba atsakoma, arba jie perduodami nagrinėti kompetentingoms instancijoms.
Buvo prognozuojama (šios prognozės pasitvirtino), kad dujų kainos Lietuvoje drastiškai kils. Visų šalies savivaldybių vadovai žinojo, kad VKEKK šilumos tiekėjams suverš diržus, kiek įmanoma mažindama šilumos kainas, kad nors būtų kompensuotas dujų kainos šuolis. Dauguma šalies savivaldybių šioje nedėkingoje situacijoje pertvarko savo šilumos ūkius į naudojančius biokurą. Ukmergėje yra kitaip: A. Kopūstas su kolegomis puikiai žino, kad šilumos ūkis nuo pat jo valdymo pradžios nematė jokių investicijų. O tai reiškia, jog ukmergiškiams šilumos kainos tik kils. Tačiau ir tuomet rajono vadovai nebando tartis su šilumos ūkio nuomininkais. Labai tikėtina, kad jie turi kitokį planą: kaip kitaip paaiškinti sprendimus atsisakyti daugiau nei 7 mln. litų ES paramos, kuri būtų buvusi investuota į rajono šilumos ūkį.
Nors kaina tenkina, bet sutartį siūlo nutraukti
Spalio mėnesio 29 dieną vyko rajono tarybos posėdis. Jo pradžioje rajono meras nedalyvavo. Posėdžiui pirmininkavęs vicemeras Grigorijus Malčanovas informavo, jog meras išvykęs į VKEKK posėdį, kur svarstomas naujos šilumos kainos nustatymo ukmergiškiams klausimas.
Po posėdžio pertraukos, jame pasirodo ir A. Kopūstas. Meras nusiteikęs džiugiai – VKEKK atsižvelgė į savivaldybės siūlymus, skaičiavimus bei argumentus, išsakytus susitikimuose su komisijos nariais, ir nustatė mažesnes bazinės šilumos kainas, nei buvo prašiusi UAB „Miesto energija“. A. Kopūstas informavo, kad nuo gruodžio 1 d. ukmergiškiai už šilumą mokės 23,95 ct/kWh.
Ši kaina lyg ir tenkintų, tačiau rajono meras pasiūlo sprendimo projektą, galbūt jau anksčiau suderintą su politikais, bet visuomenei visiškai netikėtą. Jis prašo įgaliojimų kreiptis į šilumos ūkio nuomininkus su pasiūlymu nutraukti sutartį. Tuomet posėdyje kalbėjęs savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis pareiškė, jog šilumos ūkio nuomininkas, veikdamas Ukmergėje, nesilaikė civiliniame kodekse išdėstytų sutarties vykdymo principų, t. y. veikė nesąžiningai, neskaidriai, neefektyviai, nebendradarbiavo ir t.t. Jam antrino meras: „Per visus tuos metus kiek jie investavo, tai visos investicijos nedavė naudos nė už grašį. Jie kainų komisijoje negalėjo apsiginti, kad tos investicijos buvo naudingos šilumos ūkiui. Reiškia, mūsų išleisti pinigai nuėjo vėjais“.
Iš tuomet posėdyje dalyvavusių 22 rajono Tarybos narių, 20 balsavo už A. Kopūsto pasiūlytą sprendimo projektą, du, liberalcentristas Regimantas Baravykas ir tuometinė partijos Tvarka ir teisingumas atstovė Regina Kaupienė, susilaikė.
Nuopelnus prisiėmė sau
Tą pačią dieną VKEKK informuoja, jog šalyje vidutiniškai apie 16 procentų pinga šilumos energija. Žymiausiai šilumos kainos krenta Vilniaus miesto, Anykščių, Birštono, Kaišiadorių, Prienų ir Ukmergės gyventojams – jiems šiluma atpigs apie 20 procentų, pranešė kainų komisija.
Tuo tarpu rajono vadovai teigia, kad tai jų ir samdomo eksperto V. Sidzikausko dėka ukmergiškiams mažėja šilumos kainos. Elementarus manipuliavimas viešąja nuomone – paprasčiausiai sau naudinga linkme išnaudotos laiku ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės, kai, prieš brangstant dujoms, visų šilumos tiekėjų parduodamos šilumos kaina buvo sumažinta (iš VKEKK pranešimo matyti, kad šilumos kainos sumažėjo beveik visose savivaldybėse).
Kaip vėliau paaiškėja, A. Kopūstas, posėdyje kalbėdamas apie šilumos ūkio nuomininko planuojamas investicijas, rajono tarybos nariams sakė netiesą. VKEKK savo interneto svetainėje paskelbė, kad „pagal Šilumos ūkio bei Vietos savivaldos įstatymus komisija negali spręsti, bei patvirtinti vienokių ar kitokių investicijų, o tik išnagrinėti, ar investicijų reikalingumui buvo pateikta visa ekonominę naudą pagrindžianti dokumentacija. Investicijų patvirtinimo klausimas pagal įstatymus yra išskirtinė rajono savivaldybės Tarybos teisė“. Tad komisija net nenagrinėjo minėtų investicijų, nes joms nepritarė rajono politikai.
Lieka tik spėlioti, kokių motyvų vedami rajono politikai nepritarė investicijoms, prie kurių „Miesto energija“ būtų prisidėjusi tik 20 proc. ir tik šios lėšos būtų buvę įtrauktos į UAB „Miesto energija“ teikiamos šilumos kainą, o projektas būtų atsipirkęs per 4 metus (kaip jau minėta, likusią projekto dalį būtų dengusi ES bei nepriklausomas tiekėjas).
Tarp kitko, rajono vadovai pripažino, kad tuomet nustatyta šilumos kaina yra optimali. „Savivaldybės nuomone, dabartinė šilumos kaina yra optimali. Tačiau šilumos tiekėjai norėtų didesnių kainų. Rajono valdžia taip pat mano, kad užtenka ir dabartinių katilinių“ – tuomet teigė G. Malčanovas
Didžiausią kainą pavertė savo ginklu
Tad kodėl politikai būtent dabar, kai šilumos kainai priekaištų lyg ir nėra, nusprendė nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį? Surinkti dokumentai rodo, kad per penkerius A. Kopūsto valdymo metus savivaldybės vadovai nėjo į jokius kompromisus su šilumos ūkio nuomininkais, o tik reikalavo sudaryti naują nuomos sutartį. Tad jie neturėjo argumentuotų atsakymų, kodėl tiek buvo delsiama ir neleidžiama šilumos ūkio modernizuoti. Rajono vadovai, savo pačių veiksmų užspeisti į kampą, pasirenka išeitį – su šilumos ūkio nuomininku sutartį nutraukti. Jie galimai tikėjosi, jog sutarties nutraukimo procesas nebus lengvas, prasidės teismų procesai, ir šiame kontekste, prasidėjus karui dėl šilumos ūkio, bus kur kas paprasčiau visuomenės dėmesį nukreipti nuo praeityje priimtų sprendimų. Politikai norėjo, kad šie sprendimai neiškiltų į viešumą – tą patvirtins ir vėlesni įvykiai. Be to, kaip sunkus akmuo po kaklu kabojo viena didžiausių šilumos kainų šalyje, ir tikroji tiesa būtų anksčiau ar vėliau paaiškėjusi. Tad rajono vadovai nusprendė pulti, didžiausios kainos efektą paversdami savo ginklu – sutartis, anot jų, todėl ir nutraukiama, kad privati bendrovė gyventojams taiko sunkiai pakeliamas šilumos kainas.
„Be savivaldybės sutikimo nieko negalėjome daryti“
„Neįmanoma gyvenimo nuspėti penkiolikai metų į priekį“, – taip apie šilumos ūkio nuomos sutartį kalbėjo Virginijus Strioga. „Mūsų planas buvo suskaičiuotas maždaug pusei nuomos laikotarpio. Iki 2007-2008 m. mes tą planą turėjome įgyvendinti. Šiuos įsipareigojimus – investuoti – įvykdėme. Ir tuomet pateikėme naują planą, ką toliau, ateityje, būtų galima daryti. Rajono tarybos posėdžių salėje tą planą pristatėme politikams. Ir kažkodėl baisus pasipiktinimas kilo, kad mes neva siūlome investuoti per daug ir „ tuoj jūs visai užgrobsite šilumos tinklus“. Mano atsakymas buvo paprastas: čia yra savivaldybės sprendimas ir mes be jos sutikimo nė vieno lito negalime įdėti. Bet jeigu esi investuotojas, tavo pareiga yra siūlyti investicijas. Mes siūlėme, kad dėl naujai atliktų investicijų, būtų pratęsta nuomos sutartis, arba savivaldybė išpirktų jas už likutinę vertę. Dabar savivaldybė pati stato biokuro katilus, o mes jau tada siūlėme tai padaryti. Dabar išpirkimo laikas jau eitų į pabaigą. Tačiau savivaldybė, vadovaujama A. Kopūsto, mūsų pasiūlymus atmesdavo“, – prisiminė V. Strioga.
Prasideda derybos
2009 metų spalio mėn. pabaigoje nusprendusi pradėti derybas dėl šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimo, į pirmąjį posėdį taryba susirenka gruodžio mėn. pradžioje. Tuomet, kaip sakė vicemeras Grigorijus Malčanovas, savivaldybės sudaryta darbo grupė aptarė, kokios pozicijos ji laikysis derybose. Abiejų šalių darbo grupės susirenka gruodžio pabaigoje. Šilumos ūkio nuomininkams atstovaujantis advokatas Saulius Aviža po susitikimo teigė, kad jokių konkrečių sprendimų tame posėdyje nebuvo priimta. „Vyksta konsultacijos šiuo klausimu, ir po jų, matyt, bus aišku, kokius sprendimus darys šalys,“ – tuomet kalbėjo S. Aviža. Jis taip pat akcentavo, kad tokio pobūdžio projektai – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės – Lietuvoje dar neturi plačios taikymo praktikos, kuria būtų galima remtis, kai susiduriama su sutarčių klausimais. „Ilgą laiką, vykdant šią sutartį, buvo daromos investicijos, kurioms pritarė patys rajono politikai, ir jos jau duoda rezultatą – šilumos kainos mažėja“, – tuomet kalbėjo advokatas.
Įtarimus kelia bankas
Po derybinių šalių susitikimo rajono vicemeras G. Malčanovas pirmiausia akcentavo, jog šilumos ūkio nuomininkui derybose kažkodėl atstovavo net du Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai. „Buvo numatyti penki asmenys, kurie buvo deleguoti, tačiau iš Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko net du atstovai buvo“ – pareiškė vicemeras. Paklaustas, kodėl derybose apskritai dalyvavo minėto banko atstovai, G. Malčanovas pareiškė: „ Mums sunku pasakyti, kodėl jie, kam jiems reikalingi tokie dalykai“.
Tikrai sunku patikėti, kad antrasis žmogus rajono valdžioje nežinojo, jog UAB „E-energija“ akcijas įsigijo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Apie tai buvo skelbta viešai ir plačiai, nes šalies ekonomika nepasižymi tuo, kad čia kas dieną į vienos ar kitos įmonės veiklą investuotų žinomas Europos bankas.
Reikia sukurti „nepatikimo partnerio“ įvaizdį?
Gali būti, kad vicemeras dirbo pagal naująjį rajono vadovų planą – kūrė nepatikimo partnerio iliuziją: neva savivaldybė ir vėl sužinojo naujų ir galimai slėptų faktų apie nuomininką. G.Malčanovas taip pat sakė, kad nuomininkų atstovai savivaldybės pusei bandė primesti „tai, ko mes nenorėjome“, bet būtent ką, neatskleidė. „Bet galutinai mes sutarėme, kad per protingą terminą mes susirenkame ir jie paruoš medžiagą, paruoš skaičius, kokiomis sąlygomis jie sutiktų tai daryti ir kiek tai kainuotų savivaldybei“, – tuomet kalbėjo G. Malčanovas. Jis taip pat sakė, kad nuomininkų atstovai reikalavo garantijų, kad savivaldybė kompensuotų UAB „Miesto energija“ pradėtas vykdyti investicijas į J.Maironio ir Vienuolyno gatvių šilumos trasų rekonstrukcijas (šilumos tinklų keitimas buvo pradėtas, nes savivaldybė ES lėšomis tvarkė šias gatves)..
Kitame žurnalo „VILKMERGE.lt“ numeryje skaitykite apie tolimesnę derybų dėl šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimo eigą.
Albinas Juknys, Unė Jonaitytė
Nuotraukoje: Šioje gatvėje UAB „Miesto energija“ buvo numačiusi pakloti naują šilumos trasą, kuria į centrinę miesto dalį būtų tekėjusi šiluma iš Dukstynos mikrorajono katilinės, tačiau politikai investuoti neleido.
