XII-oje šilumos ūkio chronologijos dalyje rašėme apie tai, kad UAB „Ukmergės šiluma“ vadovas Raimondas Ragauskas, pažeisdamas galiojančią tvarką, pasididina sau atlyginimą ir pasiskiria 2210 litų priedą prie atlyginimo; savivaldybei nepalankias ir todėl neįtikusias audito išvadas buvęs administracijos direktorius Juozas Varžgalys išvadina „absurdu“; „tinkamas ir teisingas“ išvadas pateikia darbo grupė, sudaryta iš savivaldybės ir pačios „Ukmergės šilumos“ darbuotojų ir – aišku – jokių pažeidimų neaptinka; pagaliau suplanuojama statyti biokuro katilinę (kuri jau būtų stovėjusi, jei „Miesto energijai“ būtų buvę leista ją statyti) – bet savivaldybininkai negauna paskolos; iš mero posto išverčiamas Algirdas Kopūstas, jo vieton stoja Vydas Paknys. Bet tai situacijos nekeičia.Ukmergės padangėje – nieko naujo, eilinis šilumos vartotojas stovi eilėje paskutinis.
2013 m.
Kalbėjo garsiai, numarino tyliai
Rugsėjo mėnesį rajono tarybos posėdyje rajono vadovai, nors ir labai nenoriai, turi pripažinti, kad Deltuvos g. biokuro katilinės projektas sustabdytas. „Pirmiausia dirbama ten, kur ekonomiškiau ir perspektyviau“, – tuomet į opozicijos kritiką atkirto V. Paknys. Šis sprendimas, galima sakyti, numeta 5 mln. litų paskolos kuprą nuo savivaldybės įmonės pečių. Juk tikriausiai rajono vadovai suprato, kad ankščiau ar vėliau šilumą teks supirkti iš nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Pramonės energija“. Ši katilinė jau atsipirkusi, o šilumos trasos neapjungtos į vieną tinklą, tad ji nukonkuruotų savivaldybės įmonės katilinę.
Tarybai taip pat teikiamas investicinis projektas „Gamtinių dujų pakeitimas į biokurą, įrengiant iki 6,5 MW galios biokuro katilą katilinėje Šviesos g. 17 centralizuotam šilumos tiekimui Ukmergėje“, Projekto vertė – apie 9 mln. litų, o iš ES fondų tikimasi gauti 3,3 mln. litų. Taip pat Pivonijos mikrorajone planuojama pakeisti susidėvėjusias šilumos trasas. „Susidėvėjusių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų keitimas diegiant naujausias technologijas katilinės Nr.3 aptarnavimo teritorijoje Ukmergėje“. Šiam projektui prašoma paramos suma – 1,05 mln. Lt, nuosavos lėšos – 2,08 mln. Lt. Politikai ši kartą pritaria šioms investicijoms.
Iš ukmergiškių išsiurbti milijonai
Prisiminkime, kaip įvykiai klostėsi prieš 9 metus. Pačioje 2005-ųjų pradžioje šilumos ūkio nuomininkas pasiūlo Šviesos g. katilinėje įrengti kogeneracinę jėgainę, kurį gamintų elektrą ir tuo pačiu šilumą. V. Strioga tuomet politikams pristatė galimybių studiją ir techninį projektą. Projekto vertė buvo apie 10 mln. litų. Pusei iš šios sumos, 5 mln.litų, buvo gauta ES parama. Numatytas katilinės atsipirkimo laikotarpis buvo 10 metų. Pastačius katilinę, šiluma ukmergiškiams iškart būtų atpigusi 1 ct/kWh, o vėliau ir daugiau.
Tačiau tuomet politikai pareiškė, kad šilumos ūkio nuomininkas „darys nemažą biznį“ ir investicijai nepritarė. Tad pabandykime paskaičiuoti, kiek šis rajono vadovų sprendimas kainavo ukmergiškiams. Susumavus, vienas centas vidutiniškai šilumos kainoje Ukmergėje reiškia 600 tūkst. litų per metus. Tad 1 centu atpigusi šiluma, pastačius kogeneracinę jėgainę, ukmergiškiams būtų sutaupiusi apie 600 tūkst. litų kasmet. Jei politikai būtu davę sutikimą, naujoji jėgainė šilumą būtu pradėjusi gaminti 2006 metais. Jei įskaičiuosime ir šį šildymo sezoną, nuo to laiko praėjo devyneri metai. Tad vartotojai, dėl rajono vadovų kaltės permokėjo 5,4 mln. litų. Dar pridėkime 2 mln. litų dėl „Vienybės“ katilinės projekto. Tad ukmergiškiai, kurie naudojasi centralizuotai tiekiama šiluma, papildomai sumokėjo (permokėjo) 7,4 mln. litų.
Be to, šiandieną jau galima palyginti ir abiejų projektų kainas. Savivaldybės projektas – apie 9 mln. litų, iš jų 3,3 ES parama, šilumos kaina pradžioje atpigtų iki 1 cento. UAB „Ukmergės energija“ projektas – apie 10 mln., iš jų 5 mln. ES parama, šilumos kaina pradžioje atpigtų 1 centu.
Tęsia tradiciją – meluoja toliau
Paaiškėja, kad dar liepos mėnesį savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą UAB „Ukmergės katilinė“ biokuro katilinės statybai. Tiek esami, tiek buvusieji rajono vadovai tvirtino, kad pastarajai bendrovei prisijungimo prie šilumos tinklų techninės sąlygos sustabdytos, nes ruošiamas prisijungimo prie šilumos tinklų aprašas. Buvo tvirtinama, kad būtent todėl prisijungimo sąlygos neišduodamos ir UAB „Pramonės energija“. Tačiau spalio mėnesį UAB „Ukmergės katilinė“ direktorė Ingrida Žukauskienė patvirtino, jog statybos leidimą bendrovė gavo dar liepos mėnesį. Pradėjus domėtis šia situacija paaiškėjo, kad UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius R. Ragauskas žurnalistams teigė, jog prisijungimo sąlygos bendrovei sustabdytos. Tačiau savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius jokio oficialaus dokumento, kad sustabdytos prisijungimo sąlygos, negavo. Tad savivaldybės administracija neturėjo teisės neišduoti statybos leidimo. UAB „Pramonės energija“ nei prisijungimo sąlygų, nei statybos leidimo negavo iki šiol. Įvertinus visas šias aplinkybes galima pagrįstai daryti prielaidą, kad buvę ir esami rajono vadovai „stūmė“ UAB „Ukmergės katilinė“ investicijas, tuo pačiu blokuodami pigesnės šilumos supirkimą iš seniai veikiančios „Vienybės“ gamyklos biokuro katilinės.
Garliavos scenarijų A. Kopūstas įgyvendino pirmas?
Grįžkime devynerius metus atgal. Tuomet UAB „Miesto energija“ Pivonijos mikrorajono katilinėje norėjo investuoti 2 mln. litų į 5 MW biokuro katilo sumontavimą. Įrenginėjant šią katilinę, biokuro katilui iš anksto buvo numatyta ir paruošta vieta. Tačiau rajono vadovai nepritarė ir šiai verslininkų pasiūlytai investicijai. Tad dar kartą paskaičiuokime. Per metus šioje katilinėje deginant biokurą būtų pagaminta 20 000 MWh energijos, tad šilumos vartotojams tai kainuotų 200 tūkst. litų mažiau. Šį skaičių padauginę iš devynerių metų gautume 1,8 mln. litų, kuriuos permokėjo ukmergiškiai. Šią sumą pridėkime prie ankščiau minėtų 7,4 mln. litų ir gausime 9,2 mln. litų. Pridėkime dar pinigus (ne mažiaus nei po 200 tūkst. kasmet), skirtus iš rajono biudžeto atsilyginti teisininkams ir ekspertui –gauname dar 1 mln. litų. Tad, viską susumavus, žalą, kuri buvo padaryta rajono gyventojams vadovaujant A.Kopūstui, yra per 10 mln. litų. Be to, teismai dar nagrinėja, kokią sumą „Miesto energijai“ kompensuoti už į šilumos ūkį atliktas investicijas. Bendrovė kaip kompensacijos prašo 14,8 mln. litų. 2015 m. kovą Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškovui UAB „Miesto energija“ priteisė daugiau nei 12 mln. litų. Savivaldybė šį sprendimą apskundė.
O pradžioje viskas atrodė lyg ir atvirkščiai. Labai panašus scenarijus kaip Garliavoje. Tik A. Kopūstas, padedamas ištikimųjų komandos, jį greičiausiai įgyvendino pirmas. Juk Ukmergėje irgi buvo tie patys veikėjai, veiksmai, priemonės – teismai antstoliai, policija, budėjimas paromis, barikados. Skirtumas tik tas, kad po šių labai panašių įvykių kai kas pateko į Seimą, o kitiems užteko ir rajono vadovų postų.
2014 m.
Komisija kainas sumažino
Pagaliau: praėjus metams po to, kai savivaldybės įmonei buvo išduota VKEKK šilumos tiekimo licenzija, parengia bazinės šilumos kainos projektą. VKEKK, kuri turėjo patikrinti ir suderinti šilumos kainą, tą padaro liepos mėnesį. Tačiau Komisija nustato mažesnes šilumos kainas, nei to pageidavo savivaldybės kontroliuojama įmonė. Komisija, įvertinusi UAB „Ukmergės šiluma“ pateiktus šilumos kainų skaičiavimus ir tiekimo veiklos duomenis, nustatė 4,9 proc. mažesnę kainą Ukmergės miesto ir Dukstynos kaimo vartotojams bei 5,1 proc. mažesnę – Šventupės gyvenvietės vartotojams, palyginus su bendrovės pateiktomis.
Ukmergės mieste ir Dukstynos kaime – 29,46 ct/kWh, Šventupės gyvenvietėje – 25,10 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Palyginus su iki šiol buvusia šilumos kaina, mieste ji sumažėjo 1,47 cento, o Šventupės gyventojams padidėjo 3,83 cento – tačiau vis tiek Šventupės gyvenvietei kaina liko mažesnė, negu Ukmergėje. Šios kainos turėjo įsigalioti, joms pritarus rajono tarybai bei atšaukus ekstremalią situaciją. Nuo spalio 1-os dienos savivaldybės administracijos direktorius atšaukė ekstremalią situaciją rajone, kuri tęsėsi trejus metus. Kyla šioks toks klausimas: ar tai yra normalu civilizuotoje teisinėje valstybėje?
Virginijaus Striogos, E-energijos akcininko, komentaras:
„Šilumos ūkis atsiliko, kai mes baigėme daryti savo investicijas. Šilumos ūkis nuolatos ir neišvengiamai reikalauja investicijų. Dėvisi trasos, katilinių įranga dėvisi. Aš galiu garantuoti, kad 2008-09 m. Ukmergės šilumos ūkis buvo vienas geriausių Lietuvoje. Aišku, tai subjektyvus dalykas, bet aš taip manau. Yra absoliučiai objektyvūs parametrai, pagal kuriuos galima vertinti. Šilumos ūkis susideda iš trijų dalių – gamyba, perdavimas ir pardavimas. Gamyba RK-3 katilinėje buvo pati efektyviausia Lietuvoje. Tiek dujų sudeginti vienai MWh – niekas Lietuvoje to nebuvo pasiekęs. Trasose nuostoliai mažesni buvo tik Akmenėje, nes Akmenėje mes pakeitėme visas trasas. Bet Ukmergėje (po Akmenės) buvo mažiausi nuostoliai be didelių investicijų. O vartotojai vieni pirmųjų Lietuvoje, dar 2003 m., turėjo galimybę pasireguliuoti, kiek jie nori šilumos gauti.“
Vydo Paknio, buvusio miesto mero, komentaras:
“Generaliniai savivaldybės sprendimai buvo teisingi. Dėl pasiektų rezultatų, eigos ir taktikos galima diskutuoti. Tobulumui ribų nėra. Visus darbus galima atlikti geriau, nei pavyksta”.
Albinas Juknys
Unė Jonaitytė
Žurnalo 
medžiaga
