Jauni ukmergiškiai bedarbiai kartu su jaunimu iš dar septynių Vilniaus apskrities savivaldybių dalyvavo bandomajame Europos Komisijos finansuotame projekte, skirtame mažinti jaunimo nedarbą. Projekto metu jaunuoliai susitiko su potencialiais darbdaviais ir sulaukė pasiūlymų atlikti praktiką arba įsidarbinti. Iš 270 projekto dalyvių 120 jau dirba. Tarp jų – ir 9 ukmergiškiai.
Pasak projekto vadovės Ramunės Mereckienės, VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centro vykdančiosios direktorės, įdarbinti būtų buvę galima ir daugiau jaunimo, tačiau tapo akivaizdu, kad dalis arba nenori dirbti, arba nerealistiškai vertina savo galimybes.
„Į projekto metu organizuojamus susitikimus atėjo labai įvairiai nusiteikusių jaunuolių. Vieni griebėsi bet kokios galimybės įsidarbinti, viskuo domėjosi, rodė iniciatyvą. Tokius dažnai darbdaviai patys pastebėdavo ir pakviesdavo į darbo pokalbį. Antrieji nerodė jokio noro dirbti. Gal jiems visai gerai būti išlaikomiems tėvų? Tretieji buvo įsitikinę, kad yra verti gana didelio atlyginimo. Nors realiai nieko nemoka, iš karto taikė vos ne į direktoriaus pareigas. Neva, aš su aukštuoju ir bet kokio darbo nedirbsiu!“ – sako R. Mereckienė.
Ukmergėje ir dar septyniose Vilniaus apskrities savivaldybėse – Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Širvintų, Trakų, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų – Europos Komisijos finansuotą projektą „Partnerystės sukūrimas jaunimo garantijų schemos įkūrimui Vilniaus apskrityje“ įgyvendino penki partneriai: Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija, Vilniaus teritorinė darbo birža, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos darbo federacijos Jaunimo organizacija ir VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras.
Projekto organizatoriai darbo neturinčius 16–24 metų jaunuolius pakvietė į Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidento prof. Rimvydo Jasinavičiaus paskaitas apie tai, kaip tapti darbdaviams patraukliu darbuotoju ir susikurti savo finansinę gerovę. Vėliau vyko susitikimai su potencialiais vietos darbdaviais, kurių į projektą pavyko pritraukta daugiau nei 60. Tai mažmeninės prekybos, statybos, baldų gamybos, įvairių paslaugų įmonės.
Seminaro metu dalyviai pildė specialias anketas, pagal kurias kiekvienam buvo sudarytas profilis jo įgūdžiams, polinkiams ir sugebėjimams nustatyti, ir atsižvelgiant jį pasiūlytos tinkamiausios praktikos ar darbo vietos. Taip pat darbdaviai ir potencialūs darbuotojai savo iniciatyva galėjo pakviesti vieni kitus į individualų pokalbį.
„Kaip rodo statistika, jaunimo nedarbas gerokai lenkia bendrąjį nedarbo lygį. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Darbdaviai nenoriai priima nepatyrusius darbuotojus. Praktika – vienas geriausių būdų darbdaviui be didelių įsipareigojimų išsibandyti būsimą darbuotoją, o jaunuoliui įsitikinti, ar šis darbas jam prie širdies. Beje, praktikos nepalikome savieigai. Jei darbdavys ar praktikantas buvo nepatenkintas, siūlydavome kitą praktikos vietą, kuri atitiktų jaunuolio polinkius ir sugebėjimus“, – pasakoja R. Mereckienė.
Šią nedarbo problemos sprendimo schemą, kai įdarbinant jaunimą bendradarbiauja įdarbinimo tarpininkavimo, mokslo ir švietimo organizacijos, darbdaviai ir profesinės sąjungos, kaip itin efektyvią įvertino ir Europos Komisija. Šis projektas buvo bandomasis, įgyvendintas pagal Europos Komisijos Jaunimo garantijų iniciatyvą. Be Lietuvos, bandomuosius jaunimo nedarbo mažinimo projektus įgyvendino dar 6 šalys. Lietuvos projektas buvo pripažintas vienu sėkmingiausiu. Greitu laiku jis bus aprašytas ir pristatytas Europos Sąjungos šalims kaip pavyzdinė schema mažinant jaunimo nedarbą.
Baigiamasis projekto akcentas – LR Seime rugsėjo 25 d. vyksianti konferencija „Pirmasis jaunimo garantijų projektas Lietuvoje – kelias į sėkmę“.
VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centro inf.
