Nors karšta vasara jau senokai atsisveikino, tačiau ir šių metų ruduo negaili puikių, saulėtų dienų, o gimtojo krašto rudeniškas, spalvingas gamtos grožis vilioja pakeliauti.
Šiais metais Vidiškių miestelio bendruomenės žmonės nusprendė savivaldybės skirtas lėšas išleisti turiningoms kelionėms. Rugsėjo mėnesį aplankėme kaimyninę Latviją, jos puikias pilis Bauskėje ir Rundalėje. Taupiai leidžiant lėšas turėjome galimybę suorganizuoti dar vieną kelionę į Žemaitiją – susitikti su Rietavo bendruomenės žmonėmis ir aplankyti pajūrio kultūrinius –istorinius objektus. Maršrutą kelionei sudarėme bendruomenės aktyvo susirinkime.
Ankstyvą spalio 11-osios rytą autobusas pajudėjo iš Vidiškių į pajūrį. Tik tirštas rudeninis rūkas šiek tiek gadino nuotaiką, nes neleido grožėtis puikia rudeniška gamta, tačiau turiningas kelionės maršrutas viską atpirko. Pirmas kelionės tikslas buvo Kretinga – grafų Tiškevičių rūmai su įspūdingu žiemos sodu. Sekanti stotelė – Pranciškonų vienuolynas. Jame keliautojus pasitiko vienas iš brolių, įdomiai papasakojęs vienuolyno istoriją, aprodęs maldos vietas. Apžiūrėjome rūsyje grafų šeimos laidojimo vietą, drąsiausi turėjo galimybę pakilti į bažnyčios bokštą ir iš viršaus apžvelgti Kretingos apylinkes. Toliau keliavome į Palangą, kur aplankėme Gintaro muziejų ir puikiai sutvarkytą parką, pėsčiomis pajūriu keliavome iki Palangos tilto, pasigrožėję jūra žymiąja J.Basanavičiaus gatve grįžome į autobusą, kur mūsų laukė kelionė į Šaltojo karo muziejų – vienintelį tokį muziejų visoje Europos Sąjungoje.
Vakarėjant pasiekėme Rietavą. Čia mus pasitikęs muziejaus darbuotojas įdomiai papasakojo ir parodė turiningą šio miesto istoriją. Grafų Oginskių įkurtas Rietavas didžiuojasi savo praeitimi – Rietavo bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje uždegta elektros lemputė, įkurta pirmoji muzikos mokykla, kurioje mokslus baigė M. K. Čiurlionis. Apžiūrėjome Oginskių dvaro parką, vietą, kur stovėjo rūmai, didingą bažnyčią.
Temstant pajudėjome į Rietavo žirgyno ir bendruomenės namus, kur mūsų laukė svetingi žemaičiai, o ant stalo karštos bulvės su lupenom ir žemaitiškas kastinis. Po tokios kelionės šis kulinarinis paveldas tikrai pakėlė visiems nuotaiką ir pasotino. Pasisotinę papasakojome vieni kitiems apie bendruomenių veiklas, nusprendėme, kad turime vieni iš kitų ko pasimokyti ir kartas nuo karto susitikti. Na, o po puikių vaišių ir dainai atėjo metas. Pirmieji suskubo dainą užtraukti Vidiškių saviveiklininkai. Neatsiliko ir žemaitiškai dainavę rietaviškiai. O vėliau ir bendros dainos puikiai suskambėjo.
Tačiau, kad ir kaip smagu svečiuose, bet namuose – geriausia, tad, pažadėję dar ne kartą susitikti, jau visai sutemus pajudėjome namo.
UKC Vidiškių filialo vedėja Janė Giedraitienė
