SKAUTAI – tai visuomeninė, savanoriška, nepolitinė neformalaus ugdymo vaikų ir jaunimo organizacija. SKAUTAVIMAS – tai gyvenimo mokykla, kai kiekvienas skautavimo etapas skiriasi ne tik kaklaraiščio spalva, bet ir skirtingais įgūdžiais, skirtinga patirtimi. SKAUTAVIMAS – tai ne būrelis ar užklasinė veikla, tai gyvenimo būdas.
Dabar tai didžiausias jaunimo judėjimas, turintis 100 metų patirtį. Jis kinta kartu su kintančiu pasauliu – nuolat tobulėja ir atsinaujina. Skautų organizacijoje kiekvienas randa bendraminčių, o stovyklose sutikti nauji žmonės nejučia tampa geriausiais draugais. Kiekvienas skautas neabejodamas pritars: esame didelė šeima, kuriai priklausyti yra labai gera.
Liepos 6 – 12 dienomis Ukmergės švietimo centro Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filiale jau dvidešimt trečią kartą Ukmergės krašto skautai stovėjo rikiuotėje, raportavo, kėlė vėliavą ir giedojo Lietuvos Respublikos himną, dvidešimt trečią kartą skautų stovykla „Atžalynas“ pakvietė draugus, brolius ir seses į nuotykių ir atradimų, pažinimo ir patirties kupiną skautišką vasarą.
Savaitei netoli Veprių ežero įsikūrė tikras skautiškas palapinių miestas. Stovyklos metu vaikai ir jaunuoliai ne tik patys mokėsi įvairių amatų, išgyvenimo įgūdžių, ėjo į žygius pas mūsų brolius ir seses iš kitos organizacijos, bet ir stengėsi būti naudingi, darydami gerus darbus miesto bendruomenei .
Šiemet vaikai žaidė patyriminius ir komandinius žaidimus, vaidino, ištvermę parodė dienos žygyje, dalyvavo amatų ir paslaugų mugėje, o užduotims atlikti reikėjo vieningumo, pasitikėjimo, susikalbėjimo.
Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną vyko iškilmingas skautų stovyklos atidarymas ir žygis į Sližių piliakalnį, kur su kaimo bendruomene devintą valandą giedojo Lietuvos Respublikos himną, dainavo lietuvių liaudies dainas, o atsineštas žemes išpylė į kadaise ant piliakalnio žmonių iškastą duobę.
Ir vėl nauja diena, ir vėl nauji nuotykiai. Miego stoka, tačiau įvairūs bendri darbai suartina žmones, o skautus tuo labiau.
“Indėniados” metu stengiamės kurti indėnišką atmosferą. Vaikų skiltys pavirto gentimis, jos susigalvojo skambius pavadinimus, turėjo savo aprangą. Kiekvieno indėniuko atributika – išdažytas veidas, ant peties užkabintas lankas.
Skautoramos metu kokių tik dalykų dalyviai neišmoko: ir laužą kurti, ir mazgus rišti. Tikimės, kad ateity jie tikrai turės kur pritaikyti šias žinias.
Prie vaikų vasaros laisvalaikio organizavimo prisidėjo ir kariai. Nuo ankstyvo ryto laukėme svečių iš Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono. O kas geriau papasakos apie kario profesiją, jei ne pats karys. Vaikai buvo supažindinti su kariniu gyvenimu: buvo mokami taisyklingai rikiuotis, mėtyti granatas, dalyvauti rytinėje kariškoje mankštoje, be to, visi noriai veidus išsidažė maskuojančiais dažais. Vaikams atsakiusiems į užduotus klausimus, buvo įteiktos simbolinės, su Lietuvos kariuomenės atributika, dovanėles.
Susitikimo su policijos pareigūnais metu stovyklautojams buvo pristatytos bei pademonstruotos policijos pareigūnų naudojamos specialiosios priemonės, taip pat buvo suteikta galimybė iš arti apžiūrėti tarnybinį automobilį,bei juo pasivažinėti. Didelio dėmesio susilaukta pristatant kriminalistinių tyrimų eksperto lagaminą, pasakojant apie jo turinį, panaudojimo galimybes. Kinologas vaikus supažindino su savo augintiniu – tarnybiniu šunimi Grodu. Pareigūnas vaikams papasakojo apie bendrą policininko ir tarnybinio šuns darbą ieškant nusikaltėlių ar dingusių žmonių bei pagrobtų daiktų.
Atsisveikindami pareigūnai stovyklautojams linkėjo gražių likusių vasaros dienų, malonių įspūdžių, saugiai sugrįžti į klases bei nepamiršti kelių eismo taisyklių reikalavimų
Aktyvus praktinis verslumo įgūdžių ugdymas vyko amatų ir paslaugų mugės metu. Daug emocijų ir džiaugsmo suteikė SPA centrų teikiamos grožio procedūrų paslaugos. Nors amatų mugėje cirkuliavo tik skautiška valiuta, dalyviams problemų nekilo – veikė bankas – pinigų keitykla. Stovyklos uždarymo laužo metu dainomis ir šūkiais „kovojo” broliai ir sesės, Pagrindinis daugelio kandidatų noras buvo tapti tikru skautų, “citriniukų” skautų stovyklavimo priežastis buvo tapti patyrusiu skautu ir ryšėti vyšninį kaklaraištį. Egzaminai buvo sunkūs, bet nieko nėra neįmanoma. Tačiau viskas kas prasideda turi baigtis.
Pasiilgę namiškių, atlaikę gamtos iššūkius vėl grįžome į namus, į „civilizaciją“.
Vėl žiūrime televizorių, vėl gulime minkštoje savo lovoje ir nusišypsome prisiminę didžiausią vasaros nuotykį.
Ilgametė veiklos patirtis atskleidė, kad dalyvavimas skautų organizacijos veikloje – tai kur kas daugiau nei turiningas laisvalaikio užimtumas. Būdami skautais vaikai išmoksta įdomiai leisti laisvalaikį, išgyventi gamtoje, užsibrėžti sau tikslus ir jų siekti, vadovautis savo vertybėmis bei idealais, puoselėti tautinę kultūrą, išbandyti savo galimybes ir pasijusti savarankišku, atsakingu, besirūpinančiu savimi ir savo artimu piliečiu
Paskutinius šio straipsnio padėkos žodžius skiriu stovyklos vadovams: Regimantui Verbickui, Erikui Liumparui, Danguolei Tauginienei, Zitai Bausienei, Giedrei Šuminskaitei, Gitanai Čyvienei, kurie padėjo kurti ir vesti programą, o svarbiausia – buvo puikus pavyzdys stovyklautojams.
Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą darant gerus darbus ir tikimės, kad Jūsų pavyzdys įkvėps ir kitus. Dėkojame Ukmergės rajono savivaldybei, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajam pėstininkų batalionui, Ukmergės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyr. specialistei D. Novikienei ir jos komandai.
„Atžalyno“ stovyklos koordinatorė Rasa Žemaitytė
{eventgallery event=’114660006053230309490@6171839155858832193′ attr=images mode=imagelist max_images=18 thumb_width=50 }
