Vasaros karščiai kol kas trauktis nežada

Pasak Ukmergės meteorologijos tarnybos vyresniojo stebėtojo Bronislovo Kaselio, liepos 13-ąją, antradienį, dirvos paviršiuje, saulėkaitoje, termometrai užfiksavo 45 laipsnių karštį. Pavėsyje temperatūra siekė 31,8 laipsnio.

Karščiai, kaip teigė ilgametis meteorologas B. Kaselis, šią liepą „judėti“ pradėjo nuo praėjusio penktadienio. Liepos 9-ąją temperatūra pakilo iki 26,2 laipsnio, 10 dieną šiluma šoktelėjo iki 29 laipsnių karščio, 11 dieną siekė 29,9, o pirmadienį Ukmergėje perkopė 31 laipsnį.

„Pirmojo liepos dešimtadienio temperatūra šiemet keliais laipsniais viršijo vidutinę daugiametę šio laikotarpio temperatūrą, kuri paprastai svyruodavo ties 17,2 laipsnio, – apie vidurvasariui būdingą orą kalbėjo B. Kaselis. – Šiųmetinės liepos pirmo dešimtadienio vidutinė temperatūra siekė 19,7 laipsnio.“

Anot meteorologo, karščiai dar neturėtų pasitraukti. Trečiadienio ryte nušniokštęs trumpas lietus šiek tiek atgaivino orą, tačiau, B. Kaselio teigimu, jis ir vėl turėtų šilti. Tvankios, kaip ir anksčiau, išliks naktys.

„Nors pastarųjų dienų klimatas primena Viduržemio jūros regionams būdingą orą, tačiau šiomis dienomis turėtume vis dažniau sulaukti nors ir ne ilgo, bet stipraus lietaus su griaustiniu ir perkūnijomis“, – prognozėmis dalijosi meteorologas.

Vasaros karščiai kelia ypač didelę grėsmę žmonių sveikatai. Perkaitęs ir laiku nesulaukęs pagalbos, žmogus gali netekti sąmonės ir netgi mirti.

Liepos 12-ąją, apie 11.15 valandą, Greitoji medicinos pagalba skubėjo į Deltuvos gatvę. Deja, atvykę medikai jau niekuo negalėjo padėti namo kieme gulėjusiam 55-erių metų A. S.

Šešuolių seniūnijos Paškonių kaime gyvenęs vyras svečiavosi pas pusbrolį, gyvenantį Ukmergėje. Manoma, jog tądien buvo įkaušęs ir atsigulė sode pamiegoti. Tačiau A. S. neatlaikė alkoholio ir kaitrios saulės poveikio.

Vyriškio pusbrolis, išvydęs, jog giminaitis nerodo jokių gyvybės ženklų, bandė jį gaivinti, pylė vandeniu, tačiau vyras taip ir neatsipeikėjo.

Kaip informavo Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Janina Galiauskienė, nuo praėjusio savaitgalio padaugėjo besikreipiančiųjų į medikus, skambinančiųjų į Greitosios pagalbos skyrių. Liepos 10-ąją sulaukta 19 iškvietimų, 11 dieną – 16, liepos 12 dieną Greitosios pagalbos medikai į pagalbą skubėjo 23 kartus, o liepos 13 dieną sulaukta 22 kvietimų. Pasak vyr. gydytojos, Greitosios pagalbos skyriuje dirbančios medikės daug patarimų teikia ir telefonu, ypač jei žmonių negalavimai susiję su perkaitimais saulėje.

Pirmosiomis šios savaitės dienomis Greitosios pagalbos medikai buvo kviečiami dėl pakilusios aukštos temperatūros, plaučių uždegimo, kraujotakos, širdies ritmo sutrikimų, keli ligoniai skundėsi viduriavimu.

Pasitaikė ir nualpusių žmonių. Vienai garbaus amžiaus močiutei pasidarė silpna sausakimšame autobuse. Atsigavusi senolė medikams sakė, jog vidudienį važiavo į kapines tvarkyti artimųjų kapaviečių.

Gaivinti teko ir nualpusius neblaivius asmenis. Pasitaikė nudardėjusių nuo laiptų, nugriuvusių nuo dviračių. Liepos 13-ąją greitosios pagalbos telefonu skambinę ukmergiškiai medikams pranešė apie saulės kaitroje gulinčius neblaivius piliečius. Vienas „poguliui“ buvo įsitaisęs prie Senamiesčio pagrindinės mokyklos, kitas – prie Darbo biržos, trečias „prisėdo“ prie Anykščių gatvėje esančios aludės. Dar keliems aplankytiems asmenims medikai nustatė pagirių sindromą.

Trečiadienį į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvežtas 13 metų berniukas, kuris besimaudydamas upėje stiklu susižalojo koją. Medikams teko skubėti ir į Vidiškius. Septynerių metų vaikui dėl ilgo buvimo saulėje pakilo aukšta temperatūra. Jam medicininė pagalba suteikta vietoje. Perkaitimas saulėje diagnozuotas ir lauko darbus dirbusiam bei sunegalavusiam Deltuvos seniūnijos Barbiškių kaimo gyventojui.

Kaip pastebėjo medikai, aukšta oro temperatūra labiau veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, turinčius kepenų bei inkstų problemų, nėščias moteris, mažus vaikus ir net kūdikius.

Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja J. Galiauskienė patarė per karščius nebūti saulėje, gerti daug skysčių, dėvėti galvos apdangalus, įtarus perkaitimą saulėje – ant sprando dėti šaltą kompresą.

Panašius patarimus spaudai išplatintame pranešime pateikia ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Pirmiausia specialistai rekomenduoja skysčius gerti nuolat, po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol ims kankinti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Patariama vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, vietoj jo rinktis daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Taip pat siūloma dėvėti šviesius lengvus medvilninius drabužius, odinę avalynę, nepamiršti galvos apdangalų. Jei tenka būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, reikia naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Jei nėra galimybės dažnai maudytis, patariama gaivintis šaltu dušu ar vonia. Reikėtų riboti ir fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus geriau atlikti anksti ryte arba vakare.

Didžiuosiuose šalies miestuose autobusų stotelėse, aikštėse antradienį žmonėms pradėtas nemokamai dalinti vanduo. Ukmergės rajono savivaldybė kol kas tokios akcijos nesiruošia organizuoti.

Besitęsianti kaitra didina ne tik susirgimų pavojų, bet ir gaisrų tikimybę. Nors Ukmergės miškų urėdijos plotai pagal gaisringumo penkių klasių skalę patenka į trečiąją – t. y. vidutinio gaisringumo pavojaus zoną, miškininkai šiomis dienomis yra ypač akylūs. Pasak Miškų urėdijos atstovo ryšiams su visuomene Ramūno Jančiulevičiaus, urėdija turi gaisrinę mašiną, todėl nuo pavasario organizuotas budėjimas. „Nors mūsų miškuose dar nėra labai sausa, tačiau pamiškėse, aikštelėse miško paklotė išdžiūvusi, todėl bet kokia kibirkštis gali sukelti gaisrą“, – kalbėjo R. Jančiulevičius, ragindamas žmones miške būti atsargiais, nekūrenti laužų.

Daugiau iškvietimų šiomis dienomis sulaukė ir ugniagesiai. Trečiadienį gelbėtojai gesino miške, autostrados Vilnius-Panevėžys 57-ajame kilometre, ties Širvintų rajono riba, degusį laužą. Apie be priežiūros paliktą ugniavietę pranešė pro šalį važiavę žmonės.

Kaip informavo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Dainius Vyšniauskas, liepos 12-ąją Lyduokių seniūnijos Nuotekų kaime liepsnojo pieva. Gaisro metu išdegė 2,5 ha plotas. Tą pačią dieną ugniagesiams buvo pranešta apie Žemaitkiemio seniūnijoje degančią sukrauto šieno stirtą. Liepos 13-ąją rulonas šieno degė ir Siesikų miestelio laukuose.

Viršininko pavaduotojas džiaugėsi, jog žmonės aktyviai praneša apie pastebėtus dūmus, tačiau pasitaiko ir melagingų pranešimų.

Trečiadienio pavakarę prapliupęs lietus pažėrė miesto gyventojams netikėtumų. Žiūrėti nuotraukas iš liūties

Skaitytojo Mindaugo nuotr./Skęsta Anykščių gatvė

Albino Kuliešio nuotr./Susidariusi vandens upė Vytauto g.

Uk­mer­gės ki­no­lo­gų drau­gi­jos pre­zi­den­tas  bei Ukmergėje esančių zooparduotuvių savininkas Stasys Barauskas, pasakojo, kad šunims sudarius normalias sąlygas, karščiai jiems nebaisūs. Tačiau kaip ir žmonėms, taip ir šunims, karštis jėgų neprideda.

Tokiu metu nereikia šuns erzinti, versti sunkiai dirbti, geriau jį palikti ramybėje. Net dresūrą atidėti vėlesniam laikui. Pasak S.Barausko, karštis visiems šunims yra vienodai pavojingas, tačiau jautresni yra stambūs, trumpasnukiai šunys, pavyzdžiui, Anglų buldogai. Kaip nebūtų keista, tačiau ilgaplaukiai ir tankaus kailio šunys, karščio labai nebijo, nors dažnai žmonės galvoja, kad kaip tik tokiems šunims vasara yra baisiausia. Tačiau pasak S.Barausko, kailis šiek tiek apsaugo nuo karščio.

Gyvūnas, patyręs šilumos ar saulės smūgį, tankiai, paviršutiniškai kvėpuoja, sutrinka judesiai, darosi neramus. Pastebėjus tokius požymius, būtina gyvūną skubiai nuvesti į pavėsį, jį vėsinti, dėti šlapius rankšluosčius ir kreiptis į veterinarijos gydytojus.

Laikantiems šunis voljeruose, žiūrėti, kad voljere būtų šešėlis, bent jau per patį karščio piką, dažnai keisti vandenį. Per karščius būtina šunį maudyti ar bent atgaivinti drungno vandens srove iš žarnos apipurškiant (negalima pilti ledinio šalto vandens tiesiogiai iš vandens žarnos). Tuomet garuodamas vanduo nuo šuns kūno, vėsina jį.

Laikantiems šunis namuose, nepatartina sudaryti skersvėjų ar piktnaudžiauti kondicionieriais.

Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja gyventojams kaip elgtis per karščius, kad jie gerai jaustųsi, išliktų darbingais net ir karštą dieną bei išvengtų rimtesnių problemų.

Svarbiausia – tinkamai apsirenkite:

–  dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
–  venkite drabužių iš sintetinių audinių;
–  patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
–  avėkite odinę avalynę;
–  pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:

–  karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;

–  darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;

–  kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);

–  dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;

–  ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;

–  pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;

–  kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;

–  pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Gerkite dažniau nei troškina:

–  gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;

–  labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;

–  venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;

–  negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);

–  jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);

–  gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau;

–  troškulio nemalšina ir pienas;

–  atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:

–  valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;

–  valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;

–  nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Karščio metu gyventojai nukenčia:

–  dėl nudegimų;

–  dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;

–  dėl saulės smūgio;

–  dėl hipoksijos (deguonies bado).

Saulės nudegimas:

–  kiek įmanoma venkite saulės nudegimų, nes tai iššaukia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą – ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos;

–  odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;

–  pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę;

–  akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.

Perkaitimas arba šilumos smūgis – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.

Galimos perkaitimo priežastys:

–  aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);

–  didelė santykinė oro drėgmė (dėl didelės santykinės oro drėgmės žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų);

–  intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);

–  mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;

–  mažai vartojama skysčių;

–  ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;

–  organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;

–  perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai:

–  aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);

–  odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);

–  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;

–  stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);

–  troškulys;

–  mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;

–  užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;

–  jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

–  jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;

–  sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);

–  apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;

–  kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus;

–  labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė  bus prie kūno, jį šildis;

–  jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Saulės smūgio simptomai ( požymiai):

–  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;

– išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;

–  pykinimas, vėmimas;

–  padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;

–  aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);

–  sąmonės netekimas, apalpimas;

–  galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

–  skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;

–  paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;

–  atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;

–  vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

–  apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;

–  ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;

–  pasiūlykite vėsesnio gėrimo;

–  jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

–  jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Hipoksija (deguonies badas):

–  gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies;

–  hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;

–  hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą;

–  vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę;

–  hipoksijos poveikį žmonėms sustiprina karščio metu didmiesčiuose padidėjęs oro užterštumas pagrindiniais taršos komponentais – kietosios dalelės, smalkės, sieros dioksidas, azoto oksidai.

Karščio įtaka gyventojų sveikatai:

–  dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei;

–  pagyvenę žmonės dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smūgio dėl karšto oro;

–  jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis;

–  per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis;

–  perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais;

–  per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu;

–  jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus;

–  jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.