Ar besibaigiančią vasarą galima palydėti pozityviai ir su gera nuotaika? Tikrai taip! Tą darsyk patvirtino ukmergiškiai ir miesto svečiai, paskutinę vasaros dieną ir vėl susirinkę švęsti – į vienoje gražiausių miesto vietų, Pilies parke, vykusį muzikos, kino ir gastro festivalį „Vasara buvo vakar“.
Kinas po atviru dangumi
Pagrindinė festivalio organizatorė, Ukmergės kultūros centro kino programų koordinatorė Gražvyda Tušienė priminė, jog vasaros palydėtuvių renginys „Vasara buvo vakar“ vyksta nuo 2020 metų, sujungus tradicinius, ukmergiškių mylimus projektus – kino projektą „KINAS+“ ir tarptautinį perkusinės muzikos festivalį „Percussion Ukmergė“.
Kino sklaidos projektas „KINAS+“ Ukmergėje organizuojamas nuo 2003 metų, o perkusinės muzikos festivalis – nuo 2005 metų. Nors festivalio „Vasara buvo vakar“ startą šiek tiek jaukė lietus, primindamas, jog vasarą keičia ruduo, nuotaikos orų pokštai tikrai nesugadino, ypač mažųjų šventės dalyvių. Jiems festivalyje buvo įrengta speciali pramogų zona – smagus vasaros palydėjimas prieš prasidedant naujiems mokslo metams.
Šįmet šventės svečiai jau popietę galėjo mėgautis kinu – iš Panevėžio kino teatro buvo atvežtas LED ekranas, leidžiantis filmus žiūrėti ir dienos šviesoje.
Pirmasis festivalio lankytojams pristatytas animacinis filmas šeimai „Stebuklingoji boružėlė ir juodasis katinas“, tuomet parodytas trumpas filmas apie Deltuvos mūšį – Ukmergėje jau daugiau nei 20 metų rengiamos šio mūšio inscenizacijos. Galiausiai, pristatyti daug dėmesio po pasirodymo kine sulaukę filmai: dokumentinis filmas „Irklais per Atlantą“ ir kino programą užbaigęs žiūroviškiausias „Kino pavasario“ filmas „Kaimiečiai“. „Mes festivalyje visuomet deriname filmus, sulaukusius daug dėmesio kino salėse, taip pat nišinį, skirtą kino gurmanams“, – kalbėjo G. Tušienė.
Pažintis su muzika – per patirtį
Viena iš įdomiausių edukacijų, per lietų į sceną sukvietusi būrį skirtingo amžiaus festivalio dalyvių – mušamųjų instrumentų edukacija, kurią vedė iš Ukmergės kilęs, šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis, perkusininkas Večeslavas Krasnopiorovas.
Daugiau nei valandą perkusininkas vaikus ir suaugusiuosius ne tik kantriai pažindino su perkusiniais instrumentais, bet ir mokė groti bei improvizuoti džembėmis ir kitais perkusiniais instrumentais, kurių skaičiuojama apie pusantro tūkstančio, o skirtingų – kone 30 tūkst. Kaip skamba džembė? Koks instrumentas prišaukia lietų? Pasirodo, prišaukti lietų gali padėti Perkūno būgnas, naudojamas nuo maždaug septintojo dešimtmečio, ir sukuriantis į perkūniją panašų garsą.
Dalyviams pristatyti ir tamburinai, kastanjetės, kurioms – jau daugiau nei 3 tūkst. metų, trikampiai, kiti mažai ar visai negirdėti instrumentai. Išgirdę teorijos ir pasitreniravę praktiškai festivalio dalyviai užkūrė tikrą koncertą.
Muzikos vakarą tęsė Paulina Skrabytė su grupe, atlikusi populiariosios muzikos kūrinius, taip pat ukmergiškių grupė „Orai“, puikiai pažįstama elektroninės muzikos gerbėjams.
Antrus metus festivalyje jungėsi menas su gastronomija – Ukmergėje vėl svečiavosi mėsos ir ugnies profesionalai – „Chef the Viking“ – komanda. Svečiams grilio ir mėsos ekspertai siūlė išbandyti įvairių mėsų lėkštes, kuriose komplektavo kiaulienos šonkaulius, plėšytą kiaulieną, minkštutėlę viščiuko mėsą ir garnyrus – meniu buvo subalansuotas tikriems gurmanams.
Žinoma, kaip ir kiekviena šventė, šis festivalis taip pat neįsivaizduojamas be plėšytos kiaulienos mėsainių ar įvairių užkandžių.
Beje, rudenį ukmergiškiai ir toliau pasitiks su kinu – Ukmergės kultūros centras kviečia atgal į salę. Kad miestiečiai – tikri kino gerbėjai, patvirtina ir jau septynerius metus vykstantys kino vakarai „Po skambančiu ąžuolu“.
Šalia Ukmergės kultūros centro, skvere, kuriame auga šimtamečiai ąžuolai, vasarą renkasi kino gerbėjai ne tik iš Ukmergės, bet ir kitų miestų. Jų, panašu, netrūko ir vasaros palydėtuvėse.
Festivalį rėmė Ukmergės rajono savivaldybė, Lietuvos kino centras, UAB Baltic American Concord, UAB Stansefabrikken. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Festivalį organizavo Ukmergės kultūros centras.
Dainiaus Vyto nuotr.
