Šią vasarą žiniasklaidą krečia su vaikų mityba susiję skandalai. Visai neseniai plačiai nuaidėjo diskusija dėl margarino naudos, valdžiai rekomendavus darželinukų mityboje sviestą keisti mažiau riebiu margarinu.
Šiuo metu aršiai diskutuojama kitu mitybos klausimu, Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjui Almantui Kranauskui pasiūlius visiems vaikams privalomai išgerti po stiklinę pieno, taip siekiant užtikrinti reikalingą organizmui kalcio paros normą.
Tokie siūlymai skamba daugiau nei keistai, turint omeny tai, kad pienas nėra vienintelis kalcio šaltinis mityboje.
Pienas labiausiai tinka kūdikiams
Kalbėdami apie pieno gėrimo skatinimą, valdininkai pamiršta laktozės netoleravimo problemą.
Laktozės netoleravimas yra nesugebėjimas suskaidyti natūralaus cukraus, vadinamo laktoze, rūšimi. Laktozė dažniausiai randama pieno produktuose, pavyzdžiui, piene ir jogurtuose. Asmuo netoleruoja laktozės, kai jo plonoji žarna nustoja gaminti pakankamai fermento laktazės, kad suvirškintų ir suskaidytų laktozę.
Anot statistikos net 75-90% pasaulio gyventojų netoleruoja laktozės. Laktozė taip pat yra vienas dažniausių paslėptos maisto alergijos šaltinių. Laktozės netoleravimas dažniausiai išsivysto 2-5 metų amžiuje.
Pieno pavojai
Naujausi tyrimai rodo, kad yra nemažai problemų, susijusių su pieno vartojimu.
Klinikinio tyrimo, tyrusio daugiau nei 60 000 moterų (39-74 m.) ir 45 000 vyrų (45-79 metų) nustatė, kad per daug pieno – trys ar daugiau stiklinės per dieną – susijęs ne tik su padidėjusia kaulų lūžių rizika, bet ir su dažnesniu mirtingumu. Autoriai pažymi, kad D-galaktozė, rasta piene, sukelia lėtinį uždegimą, siejamą su širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, kaulų retėjimu ir raumenų masės praradimu.
Dar vienas aspektas, apie kurį niekas nekalba – pieno pasterizacija. Beveik visas pienas rinkoje šiuo metu yra pasterizuotas. Ekstremalios temperatūros, naudojamos pieno pasterizavimui, prailgina pieno galiojimo laiką, tačiau tokia aukšta slėgiu dirbtinai sukuriama virimo temperatūra gamtoje neegzistuoja, todėl, produktas, esantis rinkoje gerokai skiriasi nuo žalio pieno. Pasterizacija sunaikina beveik visą pieno maistinę vertę, sunaikina naudingąsias žalio pieno bakterijas, žudo natūralius fermentus ir pakeičia cheminę kalcio sudėtį.
Vitamino D trūkumas
Labai plačiai kalbama apie riebalų kiekį, kalcį ir kitas medžiagas, tačiau pamirštamas kritiškai svarbus sveikatai vitaminas D3.
Kalcis yra svarbus kaulų sveikatai, bet vitaminas D skatina kalcio įsisavinimą ir palaiko tinkamą kalcio ir fosfato koncentraciją kraujyje. Be pakankamo vitamino D kiekio kaulai gali tapti reti ir trapūs, nevyksta atsinaujinimas. Vitaminas D ne tik apsaugo vyresnio amžiaus žmones nuo osteoporozės, bet ir dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų, ypač vaikų organizme.
Kalcis be vitamino D3 gali sukelti daugiau problemų, nei naudos – pradėti kauptis organizme, formuoti akmenis inkstuose.
Kiti kalcio šaltiniai
Ypač keistai atrodo A.Kranausko siūlymas nenorintiems pieno, gerti kalcio papildus.
Sveiki kaulai priklauso ne tik nuo kalcio kiekio. Vartodami atskirus, pramoniniu būdu pagamintus papildus, sveikatos tikrai nepagerinsime. Taip pat, geros sveikatos nesukursime ir stiprindami atskiras kūno dalis.
Sveikata – tai visų pirma visavertė subalansuota sveika mityba, streso mažinimas ir aktyvus gyvenimo būdas. Tam, kad gautumėte tinkamą kalcio kiekį, svarbu valgyti daug visaverčio augalinio maisto. Su juo gauname visus mikroelementus, kuriuos kūnas naudoja sveikiems kaulams ir kitiems organams palaikyti.
Kiti, puikūs kalcio šaltiniai yra žaliosios daržovės, ypač špinatai, brokoliai, taip pat pupelės, figos, apelsinai. Vartodami daugiau daržovių, ne tik apsaugosime save nuo kalcio trūkumo, bet iš išspręsime kitas sveikatos problemas.
Pavyzdžiui, vitaminas K, daugiausiai randamas žaliose, lapinėse daržovėse, labai svarbus kalcio reguliavime ir kaulų formavime. Žemas vitamino K kiekis siejams su mažu kaulų tankiu.
Gerti kalcio preparatus reiktų tik kraštutiniais atvejais, nes kalcio perteklius didina inkstų akmenų ir net širdies problemų riziką.
Kristina Bondar, mitybos specialistė, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė
