Ukmergės mieste yra kelios sankryžos, kuriose avarijos vyksta beveik vienodais intervalais. Jei policija su greitąja važiuoja į Užupį ir suka į Antakalnio gatvę, galima būti tikram, kad bėda nutiko Antakalnio ir Laukų gatvių sankryžoje. Jei ekipažai skuba link Pramonės mikrorajono, labiausiai tikėtina, kad eismo įvykis – Deltuvos ir Žiedo sankirta. Arba – Deltuvos ir A. Smetonos gatvių sankryža.
„Čia tarsi užkeikta“ – galima išgirsti įvykio vietoje. Aprimkime. Mūsų pavadinimas klaidina. Ir klysta visi, taip sakantys ir galvojantys. Juodoji magija ir kiti burtai niekuo dėti, ir egzorcisto kviesti nereikia. Nes prakeiksmo nėra. Ir jokios mistikos nėra. Yra eismo nepriežiūra.
Kas atsakingas? Neretai manoma, kad už viską, kas vyksta gatvėse ir keliuose, atsako policija. Taip, spėjimas teisingas, bet tik iš dalies, nes reikia atskirti du visiškai skirtingus dalykus. Policijos pareiga yra užtikrinti eismo kontrolę ir priežiūrą. Eismo saugumo užtikrinimas yra savivaldybės reikalas. Tai yra ta funkcija, kuri Savivaldos įstatymu priskirta vykdyti valdininkams.
Kas ir kaip šią atsakingą funkciją mūsų rajone vykdo, arba bent jau formaliai turi vykdyti? Ukmergės rajono savivaldybės administracijos kelių eismo saugumo komisija. Ji sprendžia, ką reikia daryti dėl eismo saugumo. Jos iniciatyva ir teikimais skiriami arba neskiriami pinigai.
Šiokios tokios mistikos vis dėlto yra. Informacijos apie tai, kas sudaro šią komisiją ir ką ji yra nuveikusi, Savivaldybės tinklapyje neįmanoma atrasti.
Plačiajai visuomenei pristatome, kad visi žinotume: komisijai pirmininkauja Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, ją koordinuoja aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Algirdas Pečiulis. Likusi sudėtis aiški nėra. Komisija – jei sąlyginai ramu – susirenka kartą per mėnesį. Tikriausiai papildomai susirinktų, jei mieste įvyktų avarija su tragiškomis pasekmėmis. Tada posėdžiautų ir spręstų, kodėl ji nutiko. Spręstų jau po to, nes priemonių nelaimės užkardymui bei eismo įvykių prevencijai praktiškai nesiimama (bent jau mūsų nagrinėjamais atvejais). Arba imamasi nepakankamai. Arba – ne tokių, kokių reikia. Arba – ne ten, kur tikrai reikia dėl eismo saugumo, bet reikia panaudoti biudžeto pinigus: ar tikrai taip jau gyvybiškai būtina buvo virš 100 000 eurų skirti išmaniajam šviesoforui Vilniaus gatvėje ir papildomai eismo juostai Linų gatvėje?
Šiandieną nesigilinsime į asmenų, privalančių rūpintis eismo saugumu, dalykines kompetencijas. Tiesiog panagrinėsime tris eismo nesaugumo situacijas ir pasiūlysime įsiklausyti į nukentėjusiųjų pateiktus galimus problemos sprendimo būdus. Kai kurie iš jų – tiek paprasti, kad net sunku suvokti, kodėl tai nėra padaryta iki šiol – tas įprastas nėra lėšų čia negalioja.
Antakalnio ir Laukų gatvių sankryža. Grėsmė už medžių Nr.1
Kiek avarijų yra įvykę Antakalnio-Laukų gatvių sankryžoje, tikslios statistikos nėra. Pasak aplinkinių gyventojų, automobiliai čia daužiasi beveik kas savaitę, skrenda į daržus, bet dažniausiai nukentėjusiųjų nėra, vairuotojai vietoje susipildo eismo įvykio deklaracijas ir išsiskirsto.
Pastaraisiais metais čia užfiksuotas skaudus įskaitinis autoįvykis, kurio metu sužaloti 4 žmonės. Pagrindine Antakalnio gatve važiavusią ukmergiškio vairuojamą Volvo V70 XC taranavo iš Laukų gatvės iššokęs Nissan, vairuojamas kauniečio. Eismo įvykio metu nukentėjo du mažamečiai vaikai, važiavę VOLVO automobilyje, pėsčioji, ėjusi šaligatviu, bei avariją sukėlęs Nissan vairuotojas. VOLVO vairavęs Linas pasakoja, kad tądien savo šešerių ir devynerių metų vaikus vežė į muzikos mokyklą. Jam važiuojant Antakalnio gatve, iš Laukų gatvės nestabdydamas iššoko Nissan. Po smūgio Nissan užlėkė ant šaligatvio ir kliudė juo ėjusią moterį. Moteris bei VOLVO važiavusieji nepilnamečiai vaikai pakeleivingomis mašinomis buvo nuvežti į Ukmergės ligoninę. Nissan vairuotojas pradžioje atsisakė medikų pagalbos, tačiau vėliau, pablogėjus sveikatai, greitoji pagalba buvo iškviesta ir jam. Paaiškėjo, kad vyrui sutrupinti dubens kaulai. 9-erių metukų Lino sūnus patyrė daugybinius kūno sumušimus, šešiamečiui sūnui dūžtantys stiklai prapjovė akį.
Nissan vairuotojas aiškino, kad pasiklydo Ukmergėje ir važiavo pagal automobilinės navigacijos prietaisus. Jis tikina, kad važiuodamas Laukų gatve nepastebėjo medžiais apaugusio sankirtą su pagrindiniu keliu žyminčio ženklo. „Aš taip pat įsitikinau, kad ženklą įmanoma pamatyti tik paskutinę sekundę, kai stabdyti dažniausiai jau yra per vėlu“ – kalbėjo Linas.
Praėjusio mėnesio pabaigoje toje pačioje vietoje susidūrė ukmergiškės Jelenos vairuojamas Ford Galaxy ir panevėžiečio Šarūno vairuojama Audi 80. Žmonės avarijos metu nenukentėjo, į ligoninę išvežta Šarūno draugė po apžiūros išleista.
Abu vairuotojai patyrė šoką. „Aš net nesupratau, iš kur ta mašina prieš mane atsirado. Jei šioje sankryžoje būtų išgenėti medžiai ir krūmai, kuriais apaugęs ženklas, manau, avarija nebūtų įvykusi“ – kalbėjo moteris. Dvidešimtmetis Audi vairuotojas aiškino, kad, kaip ir pirmosios aprašytos avarijos atveju, pasiklydo mieste, ir ženklo tiesiog nepastebėjo.
Ukmergiškių Lino ir Jelenos įsitikinimu, sankryžos problemą išspręsti galima paprastu ir tikrai pigiu būdu. Pirmiausia reikia ženklą padaryti matomu – tiesiog išpjauti medžių ir krūmų šakas. Taip pat, pasak avarijas patyrusių vairuotojų, šioje vietoje reikėtų pastatyti papildomą ženklą, nurodantį, kiek metrų yra likę iki sankryžos su pagrindiniu keliu. Linas siūlytų įrengti dar ir veidrodį – sustojus praleisti pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, matomumas į abi puses yra labai ribotas.
Deltuvos ir Žiedo gatvių sankryža. Žiedo gatvėje – nė vieno žiedo
Remiantis statistika, ši sankryža – pati avaringiausia mieste. Avarijos joje įvyksta periodiškai. Situacija kiek pagerėjo, įrengus kalnelius, tačiau to, kaip liudija faktai, nepakanka.
Praėjusiais metais čia avariją patyręs ukmergiškis Domas pasakoja, kad į jo pagrindine Deltuvos gatve vairuojamą Volvo nestabdydamas trenkėsi šalutine Žiedo gatve iš „Senukų“ pusės važiavęs moters vairuojamas Seat. Moteris – miesto viešnia. Ji pabrėžė, kad eismo situacija šioje vietoje yra labai sudėtinga ir klaidinanti, nes šalutinė gatvė yra tiesiog daug platesnė už pagrindinę.
Avarijos kaltininkė sužalojimų nepatyrė, kai tuo tarpu ukmergiškis nukentėjo stipriai. Domui plyšo blužnis, teko ištverti dvi sudėtingas operacijas, prireikė ilgos reabilitacijos. Pasekmės bus juntamos visą likusį gyvenimą: vaikinui nustatytas vos 50 proc. darbingumas.
Sužalotasis vairuotojas sako per šią sankryžą visada važiuojantis atsargiai, pristabdantis – nes žino, kad tai tikrai pavojinga vieta. „Aš Seato tiesiog nemačiau. Jį užstojo iš gretimos eismo juostos į dešinę sukęs mikroautobusas“ – prisimena Domas.
Pasak nukentėjusiojo, esamų eismą reguliuojančių priemonių – kalnelių ir ženklų – čia tikrai neužtenka, nes avarijos tebevyksta. Domas mano, kad sankryžą reikia paversti žiedine. „Jei jie sako, kad neturi pinigų, lai įrengia žiedą, pažymėtą signaliniais kelininkų stulpeliais. Tai yra nelyginama, bet galima paskaičiuoti, kiek valstybei kainavo mano ir kitų šioje vietoje sužalotų žmonių gydymas. Esmė čia – tikrai ne piniguose. Pradės rūpintis tik tada, kai šalia sankryžos žvakelės užsidegs“ – kiek ironizuodamas šypteli neįgaliu tapęs jaunas vyras.
Prieš kelerius metus avaringiausia vieta rajone buvo sankryža netoli Šaukavos, senajame kelyje į Panevėžį. Čia kasmet eismo įvykiuose žūdavo žmonės. Situacija pasikeitė įrengus žiedinę sankryžą.
Deltuvos ir A. Smetonos gatvių sankryža. Grėsmė už medžių Nr. 2
Ši sankryža – tikrai pavojinga, ypač miesto svečiams. Eismas A. Smetonos gatvėje labai intensyvus turgaus dienomis.
Būtent tokią dieną pernai pavasarį kaunietės vairuojamas Opel Vectra nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios, taip pat moters vairuojamos, Audi A6. Po smūgio abu automobiliai užlėkė ant šaligatvio. Vienas jų kliudė šaligatviu ėjusį pėstįjį.
Už Opelio vairo sėdėjusi kaunietė, važiuodama šalutine A. Smetonos gatve nuo Kauno gatvės nesustojo prie STOP ženklo ir susidūrė su Deltuvos gatve važiavusia Audi, kurią vairavo ukmergiškė. Po smūgio automobiliai apsisuko ir užlėkė ant A. Smetonos gatvės šaligatvio.Vienas iš automobilių parbloškė šaligatviu ėjusį 56 metų pėsčiąjį, kuriam lūžo pėdos kaulas. Abiejuose automobiliuose buvo vežami mažamečiai vaikai. Jie sėdėjo specialiose kėdutėse ir sužalojimų išvengė.
Kaunietė sako, kad A. Smetonos gatve ji važiavo pirmą kartą ir net nepagalvojo, kad gatvė yra šalutinė: ženklo tiesiog nepastebėjo dėl nepakankamo matomumo į dešinę. Jai pritardama, ukmergiškė vairuotoja sako, kad dar pavojingesnis įvažiavimas į sankryžą yra nuo turgaus pusės. Miesto viešnios, tą kartą išvengusios sužalojimų, įsitikinimu, sudėtingą eismo situaciją galima išspręsti, kaip ir pirmaisiais atvejais, be jokių didelių investicijų. Tereikia pastatyti po papildomą ženklą, nurodantį atstumus iki STOP ženklo, ir apgenėti medžius.
Ši sankryža jau yra pažymėta mirtimi: prieš dešimt metų joje žuvo širvintiškė. Situacija buvo analogiška: moteris važiavo iš turgaus ir kirto Deltuvos gatvę nestabdydama, galimai taip pat nepastebėjusi įspėjamojo ženklo. Į jos VW markės automobilį rėžėsi VOLVO sunkvežimis. Apsipirkti į Ukmergę atvykusi kaimyninio miesto gyventoja žuvo vietoje.
Komentuoja Saugaus eismo specialistai:
NERIJUS BUTĖNAS, Ukmergės raj. PK Kelių policijos poskyrio viršininkas, Ukmergės raj. Savivaldybės administracijos
Saugaus eismo komisijos narys: „Tai yra nediskutuotina: kelių eismo reguliavimo elementų neturi užstoti jokios kliūtys, jokie medžiai ir krūmai. Jūsų informuotas, iš karto nuvykau į paskutiniosios avarijos vietą Antakalnio ir Laukų gatvių sankryžoje. Pravažiavau Laukų gatve. Tai yra visiška tiesa: ženklą įmanoma pamatyti tik paskutiniuoju momentu. Situaciją reikia spręsti skubos tvarka. Nors ženklą užstoja medis, esantis privačioje valdoje, jį būtina apgenėti dėl visuomenės saugumo. Sutinku ir dėl veidrodžių: jų reikėtų ir A. Smetonos, ir Laukų gatvėse. Prisimenu, kiek pastangų reikėjo įdėti, kad būtų įrengti saugos kalneliai Žiedo gatvėje. Pagaliau jiems įrengti buvo surasta lėšų, bet problema iki galo neišspręsta. Čia reikia žiedo“.
STASYS JACKŪNAS, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius, Saugaus eismo komisijos pirmininkas: „Į komisiją gali kreiptis visi, kas tik nori. Mes diskutuojame, svarstome. Apie Laukų gatvės problemą nežinau, nesvarstyta. Lyg ir buvusi diskusija, tiksliai nepamenu. Pinigų mes neskirstome. Iškilus klausimui dėl kokio nors naujo ženklo pastatymo ar kitos papildomos eismo saugumo priemonės įrengimo, kreipiamės į Kelių direkciją. Ši atlieka stebėjimus, matavimus – reikia argumentuoti, čia ne pageidavimų koncertas. Klausiate apie Žiedo gatvę? Kol kas – tik perspektyvoje“.
Albinas Juknys, Rasa Jakiūnaitė
Žurnalo 
medžiaga
{jcomments on}
