Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai nuolat važiuoja į mokyklas ir darželius, kur veda paskaitas ir užsiėmimus ne tik vaikams, bet ir pedagogams. Todėl vaikų sveikatos lygio supratimui Lietuvoje mes turime ne statistinius duomenis, o filmuotą medžiagą iš daugelio Lietuvos ugdymo įstaigų. Ir tai verčia mus nebetylėti, o pripažinti, jog per dvidešimt metų sveikatos, o ne ligų sistemoje, Lietuva nesukūrė nieko ir baigia prarasti tai, ką žinojo ir mokėjo.
– ~95 % 6-10 klasių vaikų yra ragavę alkoholinių gėrimų. O tai reiškia, kad lietuvių genofondas yra pavojuje.
– Tai, kad moksleiviai pietums mielai perka energetinius gėrimus, čipsus ir saldumynus parduotuvėse, mėgstamiausi jų valgiai mokyklų valgykloje yra picos, cepelinai ir čeburekai, reiškia, kad vaikai neturi sveikos gyvensenos žinių bei įgūdžių, o dabartinė sveikatos ir švietimo sistema jų neformuoja. Tačiau, kaip žinome, vieta niekada nebūna tuščia. Ją užpildo prekybinių kompanijų reklamos, siūlančios maisto surogatus gražiuose įpakavimuose, įvairūs specialistai, kurie net į penktokų gamtos pažinimo vadovėlius prastumia farmacijos kompanijoms naudingas pamokas apie tai, kad sutrikus bet kokiai organo veiklai, jį galima tiesiog pakeisti protezu. Nemąstančio vartotojo ugdymas šiuo metu valstybėje yra prioritetas.
– http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/pieniskos-desreles-apverte-sveikos-mitybos-piramide;
– http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/klaipedoje-susirupinta-sveikesne-vaiku-mityba-283864;
– http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/specialistai-darzelinuku-maiste—per-daug-kaloriju/
„Plėšrūnų“ valgiaraščiai, kai vaikams darželiuose tris kartus per dieną duodami mėsos produktai, nėra jokių daržovių ir vaisių, grūdinių pateikalų arba jie užima labai mažą dalį, vyrauja visaip kaip apdorotas (virtas, keptas, konservuotas) maistas, akivaizdžiai įrodo, jog sveikos mitybos piramidė, kurios viršuje yra mėsa, o apačioje vaisiai, daržovės ir grūdiniai produktai šiuo metu ugdymo įstaigose yra apversta priešingai: mėsos teikiama daugiausiai, o visa kita – tik garnyras prie jos. Apie maisto derinimą, kai prie saldžios košės pusryčiams dar duodamas sumuštinis su virta ar rūkyta dešra ir kavos gėrimas su pienu net kalbėti neverta.
– vaikų mityba ir jos kokybė ugdymo įstaigose dažnai priklauso nuo vadovo bei paslaugos tiekėjo supratimo apie maistą, o dar dažniau – tik nuo tiekėjo;
– kalorijos, angliavandeniai, baltymai ir riebalai, deja, kol kas yra vienintelis maisto vertinimo matas. Vadovaujantis tokiais matais, meniu vaikams vietą atranda virtos, rūkytos dešros, dešrelės, koldūnai, picos, cepelinai ir pan.
Ar galime atsakyti kodėl Lietuvoje vangiai plinta tų įstaigų iniciatyvos, kurios pakeitė vaikų mitybą ir pasiekė puikių rezultatų, net iki 80 proc. sumažindamos vaikų sergamumą (pvz., Palangos vaikų darželis-lopšelis „Gintarėlis“, Naujamiesčio miestelio darželis ir mokykla). Arba kodėl mums neįdomi kitų šalių patirtis diegiant sveikos gyvensenos, tame tarpe ir sveikos mitybos programas?
Kas gi yra maistas?
Mums visiems reikėtų būti atidesniems sąvokoms, kurias vartojame. Kas gi yra maistas? Ar visa, ką valgome, automatiškai turi būti laikoma maistu? Jei taip, ar pasisėmę dumblo iš ežero ir jo privalgę taip pat jį turėtumėme vadinti maistu? Toks dumblas turi kalorijų, tai gal tai irgi maistas? O jei taip, kaip tada dėl karvės mėšlo? Jame yra be galo vertingų mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui, tačiau mes jo nevalgome. Todėl ne viskas, kas yra parduotuvėse turėtų būti laikoma maistu. Tai maisto surogatai. Pakaitalai, skirti apgauti skonio receptoriams, tačiau organizmas jų neįsisavina, t.y. jų vartojimas neprisideda prie organizmo atsinaujinimo, jo valymo bei gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymo ir išbalansuoja organizmo medžiagų apykaitą ir emocinę pusiausvyrą (viena iš šiuolaikinių vaikų agresyvumo priežasčių).
Tikslas vienas – sveika tauta
Nors ir tėvai atsako už vaikų mitybos įpročių formavimą, tačiau ugdymo įstaigos turi prisidėti prie sveikų piliečių, o ne ligonių auginimo. Savo ruožtu valstybė privalo užtikrinti sveiką ir saugią vaikystę vaikams, skirdama pakankamai lėšų tiek vaikų, tiek ir jų tėvų švietimui.
Bendradarbiavimas su ekologiniais ūkiais ir ekologinę produkciją gaminančiomis kompanijomis turėtų būti prioritetas vykdant vaikų maitinimą ugdymo įstaigose. Smulkūs ekologiniai ūkiai turėtų būti remiami vietos valdžios suteikiant jiems prioritetą teikti ekologiškai užaugintą produkciją į darželius ir mokyklas.
Sigita Kriaučiūnienė
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė
FB grupės „Už sveiką Lietuvą“ narė
Ingos Krikštaponienės nuotr./Mokiniai valgykloje
{dybanners}33{/dybanners}
