Spalio 23 diena Ukmergės Senamiesčio pagrindinėje mokykloje prasidėjo neįprastai. Iš pat ryto koridoriuose šurmuliavo ne mokiniai, o veidus išsidažiusios, keistai apsirengusios būtybės: raganos, velniai, vampyrai, vilkolakiai. Mokyklos fojė buvo išpuošta molūgais – žibintais, o kabinetai virto voratinklių, šikšnosparnių, vaiduoklių karalija. Taigi mokykloje vyko Vaiduoklių šventė – siautulinga, su įvairiausiais burtais ir pranašavimais, pokštais ir gąsdinimais.
Šiai šventei mokiniai ruošėsi stropiai ir atsakingai. Visą savaitę per etikos pamokas 5-10 klasių mokiniai aiškinosi, kokia šios šventės prasmė ir kaip ji susijusi su mūsų papročiais bei krikščioniškomis tradicijomis. ,, Nebuvo lengva iš karto viską suprasti. Juk nuo V a. pr. Kr. (kada keltai spalio 31-ąją šventė Samhain`ą (keltų Naujuosius metus), ir tikėjo, jog tuomet Žemę užplūsta daugiau dvasių bei demonų nei kitu metų laiku) iki šių dienų ne kartą keitėsi ne tik keltų gyvenamoji teritorija, bet ir papročiai. Angliškas pavadinimas – Helovinas (Visų šventųjų išvakarės) – atsirado tik XVIII amžiuje. Tačiau labiausiai šventė tapo populiari XIX amžiuje JAV, ten emigravus keltų palikuoniams – airiams. Tuo pasinaudojo komercinis pasaulis ir iki šiol semiasi milijardinį pelną net negalvodamas, kaip iškraipė tikruosius keltų papročius. Į šias pinkles pateko ir Lietuva, todėl mūsų kalbininkai siūlo Heloviną vadinti Vaiduoklių švente, o katalikų bažnyčios atstovai tvirtina, jog tai dirbtinis svetimų tradicijų kratinys. Svarbiausia, kad mokiniai žinotų, ką ši šventė reiškia, ir suvoktų savos tautos tradicijas bei šeimos ryšius”, – pasakoja etikos mokytoja Danutė.
Nemažai kruopštumo, pastangų ir tėvelių pagalbos reikėjo ruošiant vaiduokliškus kostiumus. Vieni idėjų ieškojo interneto platybėse, kiti vadovavosi fantazija. Daugeliui į pagalbą atskubėjo mamos: jos ir kostiumus siuvo, ir veidus išdažyti padėjo. Pasirodo, kad tokį šventišką makiažą sukurti užtrunka daugiau nei valandą.
Be to, kiekvienos klasės mokiniai turėjo paruošti prisistatymą. Vieni šiurpes sekė, kiti šoko, treti vaidino. ,,Gera stebėti, kai vaikai taip nuoširdžiai džiaugiasi ir tiki Vaiduoklių šventės pasaka”, – geromis emocijomis dalinosi bibliotekininkė Edita, kelioms valandoms pavirtusi Baltąja ragana.
Kiekviena klasė gavo po Vaiduokių šventės kelialapį, kur buvo surašytos užduotys. Mokiniams teko keliauti Raganų taku, vynioti Mumiją, ištverti Monstro apkabinimą, nepaskęsti Velnio akivare, sukurti Vilkolakio kalambūrą, išsiaiškinti Vaiduoklio burtus, Mikliais piršteliais išrūšiuoti grūdus, atsakyti į rimtus Žalio medžio klausimus Šakar Makar šalyje ir neišsigąsti Klyksmo tamsoje. Pastaroji užduotis mokiniams labiausiai patiko. Reikėjo keliauti į mokykloje esančią observatoriją ir klyksmu užgesinti degančią žvakę. Nedrąsu buvo prietemoje kopti siaurais laipteliais į mažą kambarėlį, apšviestą žvakės. Dar baugiau buvo riksmų klausytis už durų laukiantiesiems. Juk niekas nežinojo, kad klykiant tereikia žvakę užpūsti.
Mokiniams ši šventė labai patiko. ,,Smagu, kad ir mokytojai buvo persirengę, linksminosi ir pokštavo kartu su mumis. Kai kuriuos ne iš karto ir atpažinome,” – pasakojo mokiniai.
Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos informacija
