Kasmet pavasarėjant į Kultūros centrą renkasi žiūrovai, muzikantai ir visokie Užgavėnių personažai. Žiūrovai žiūri, muzikantai groja, o Užgavėnių personažai siaučia. Taip vyksta liaudiškos muzikos šventė „Grok, armonika“.
Šventę pradėjo muzikantai iš Valų ir jaunųjų pora. Ir jiems buvo nesvarbu, kad jaunoji už jaunikį kokius tris kartus didesnė. Šeimininkė Dėdienytė juos išvarė, užleisdama sceną jaunimui iš Taujėnų kapelos „Ratatita“.
Scenoje pasirodę du žydai pasikalbėjo, aptarė verslą ir gyvenimą bei paklausė susirinkusiųjų: „kiek Ukmergėje žydų?“. Teisingai atspėjęs žiūrovas, kad Ukmergėje gyvena du žydai, buvo apdovanotas į laikraštį susukta silke. O scenoje įvyko neįtikėtinas dalykas – pasakiusiai pokštą Dėdienytei žydas nuvalė batus. Nuskambėjus svajingoms Veprių instrumentinio ansamblio melodijoms į sceną paplepėti apie gyvenimą išėjo senmergės iš Valų – Antosė ir Zosė.
Žiūrovams dar grojo ir dainavo muzikantai iš Dainavos, Deltuvos, Vidiškių „Volungės“, Siesikų „Vieversos“, Lyduokių „Kanolo“, „Provincijos“.
Žiūrovai ne tik plojo, bet ir atsakinėjo į klausimus, moterys ir vyrai rungėsi dainuodami, netekėjusios mergelės ir kai kurios moterėlės dovanų gavo po vyšnios šakelę (jei pražydins – šiais metais ištekės), stebėjo šokančius čigonus iš Mažeikių. Improvizuotame aukcione Dėdienytė ir Agotėlė sugalvojo parduoti gavėnios produktų – įvairių kruopų. Prie jų pridėjo ir knygų. Nustačius pradinę kainą 30 centų, greitai ji išaugo iki 10 eurų.
Visą koncertą kuo garsiau plodami žiūrovai rinko geriausią kolektyvą. Jam įteiktas Kultūros centro prizas – kvietimai į pasirinktą kino filmą. Šį prizą gavo liaudiškos muzikos kapela „Provincija“.
Koncertą baigė svečiai iš Vilniaus – tautiška kapelija „Sutaras“.
Arvydas Pėšina
