Antrojoje 1919 metų pusėje cerkvė perduota katalikų bažnyčiai. Svarbiausia perdavimo priežastis buvo ta, kad ji pastatyta buvusios katalikų bažnyčios vietoje. Be to, ir taip negausi Ukmergės stačiatikių parapija Pirmojo pasaulinio karo metais dar labiau sumažėjo, nes daug stačiatikių nuo vokiečių pabėgo į Rusiją. Negausiai stačiatikių bendruomenei pakako miesto stačiatikių kapinėse stovinčios medinės cerkvės, kuri buvo pašventinta 1869 metais.
Pirmuoju atgautosios bažnyčios rektoriumi paskirtas karinis kapelionas kunigas Juozas Ruškys. Vėliau rektoriumi tapo kunigas Felicionas Danusevičius. 1922 metais žemaičių vyskupas P. Karevičius bažnyčią su išlikusiais vienuolyno pastatais bei žeme (apie 2 ha) perdavė valdyti vienuoliams kapucinams. 1922 – 1924 metais bažnyčios administratoriumi buvo kapucinas Tėvas Kazimieras. 1925 metais bažnyčioje kilo gaisras ir ji gerokai apdegė. Po gaisro vienuoliai kapucinai pasitraukė iš Ukmergės.
1926 metais bažnyčia ir vienuolynas pavesti vienuolių marijonų kongregacijai, kuri bažnyčia rūpinasi ir šiuo metu. Pirmuoju marijonų vienuolyno viršininku ir bažnyčios rektoriumi buvo kunigas V. Gergelis. Marijonai, remiami Ukmergės savivaldybės ir aukotojų, bažnyčią suremontavo. Dėl gaisro ir remonto šiek tiek pakito bažnyčios išorė (neliko cerkvėms būdingo didelio „svogūninio“ kupolo ir panašaus kupolo bokšto viršuje). 1937 metų gaisras sunaikino medinį buvusio pijorų vienuolyno pastatą, todėl marijonai 1938 – 1939 metais pasistatė naują mūrinį, tačiau įsikurti jame sukliudė sovietinė okupacija.
1941 metų kovo 7 dieną sovietų valdžia vienuolyno pastatą nacionalizavo ir jame įkurdino NKVD būstinę. Pastatas vienuoliams nebuvo grąžintas nei vokiečių okupacijos metu, nei po karo. Vyresni ukmergiškiai pamena, kad pokario metais šio pastato rūsiuose nukankinta daug kovotojų prieš okupantus už Lietuvos laisvę. Vėliau pastate įsikūrė Ukmergės rajono policijos komisariatas.
Nacionalizavus vienuolyno pastatą toks pat likimas ištiko bažnyčią. 1948 metų rugpjūčio 16 dieną bažnyčia nacionalizuota, o 1949 metų kovo 31 dieną uždaryta. Buvo įrengtas sandėlis, šventorių nuo gatvės skyrusi tvora nugriauta. Ilgą laiką miesto centre stovėjęs neprižiūrimas pastatas darkė miesto vaizdą, ėmė irti bažnyčios stogas.
Miestiečiams ėmus reikšti nepasitenkinimą dėl griūvančios bažnyčios, miesto valdžia sumanė pastate įrengti Santuokų Rūmus ir Civilinės Metrikacijos skyrių. Remontas ir rekonstrukcija vyko 1978 – 1980 metais. Vidinė bažnyčios erdvė pertvarkyta į du aukštus, padaryta perdanga. Naujai įrengtuose Santuokų rūmuose susituokė daug ukmergiečių porų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Ukmergės rajono Taryba 1991 metų gegužės 14 dienos posėdyje nusprendė: „Grąžinti Lietuvos Marijonų Kongregacijai 1948 metais rugpjūčio 16 dieną nacionalizuotą Švenčiausios Trejybės bažnyčią, esančią Ukmergės mieste, Kauno g.1 bei šalia esančias „Maldos“ knygyno ir marijonų vienuolyno patalpas, esančias Kauno g. 3“. Bažnyčia pradėjo veikti ir buvo pašventinta 1991 metų birželio 29 dieną. Pirmuoju bažnyčios klebonu tapo kunigas Vaclovas Ramanauskas (žiauriai plėšikų nužudytas 1996 m. sausio 27 d.). Jį pakeitė kunigas Petras Purlys.
Jų pastangų dėka bažnyčia po truputį atgavo savo paskirčiai tinkamą išvaizdą. Nudažytas pastato fasadas, įrengti lietvamzdžiai, sutvarkyti pamatai ir aplinka, atlikti kiti darbai.
Bažnyčios pastatas – neobizantinio stiliaus, mūrinis, dengtas skarda. Pastatas kvadratinio plano, orientuotas į pietvakarius ir šiaurės rytus. Pietvakarinėje pusėje – dviejų tarpsnių bokštas. Apatinis tarpsnis kvadratinio plano. Čia, iš pietvakarių pusės šiuo metu yra įėjimas į bažnyčią. Antras tarpsnis aštuoniakampis, smailėjantis. Šiaurės rytų pusėje yra pusapskritė, siauresnė už pagrindinę pastatytą, buvusi presbiterija. Virš pagrindinio pastato – apvalus kupolo būgnas, dengtas nuožulniu, apvaliu stogu. Pastatą puošia piliastrai, nišos, arkiniai langai. Bažnyčia priklauso Ukmergės dekanatui.
Bus daugiau
Raimondas Ramanauskas
Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas
