Siekiant Ukmergės rajone esančius probleminius aplinkosauginius klausimus spręsti strategiškai, įtraukiant į diskusiją visas suinteresuotas puses, buvo sukurta speciali darbo grupė. Pirmasis posėdis įvyko š.m. lapkričio 7 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje.
Mero potvarkiu sudaryta darbo grupė vandens malūno atstatymo ir užtvankos atkūrimo Siesarties upėje klausimams nagrinėti, vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus Stasys Jackūnas. Pirmajame posėdyje dalyvavo verslininkas Albinas Strelčiūnas ir ūkininkas Algirdas Augūnas. Darbo grupės posėdyje buvo aptartos malūno atstatymo ir užtvankos atkūrimo Siesarties upėje galimybės, teisinė bazė ir pateikta savivaldybės pozicija šiuo klausimu.
Darbo grupės nariai išklausė A. Strelčiūno ir A. Augūno pasiūlymų dėl Siesarties upės hidroenergetinio potencialo išnaudojimo galimybių, dėl kai kurių aplinkosaugos klausimų sprendimo. Susitikimo metu buvo pasiūlyta: suorganizuoti konferenciją Ukmergėje, kurioje dalyvautų verslininkai, aplinkosaugininkai, mokslininkai, jos metu būtų pristatytas platus požiūris į Anykščių regioninio parko Siesarties kraštovaizdžio ir Plaštakos hidrografinio draustinių išsaugojimą ir vystymą; surengti nacionalinį renginį kartu su Trakų ir Neringos savivaldybėmis, kurio metu būtų gvildenamos aplinkos apsaugos ir regionų vystymosi problemos, pasiūlyta keisti saugomų teritorijų ir vandens įstatytą ir kt.
Darbo grupė toliau nagrinės minėtus klausimus ir iki gruodžio 2 d. planuoja pateikti išvadas ir rekomendacijas.
* * *
Siesarties upės vagoje nuo Šventosios iki ištakų iš Siesarties ežerų apie 25 km. atkarpoje buvo pastatyta daugiau kaip 15 įvairios paskirties statinių: hidrojėgainių, dambų, vandens malūnų, milo vėlyklų ir kt..
Europos kraštovaizdžio analitikai teigia, kad kultūrinio kraštovaizdžio vietovės veikiau saugomos dėl grožio ir kultūrinės reikšmės nei dėl jose buvusių ir esančių gyvūnų ar augalų rūšių, kad šiandieninės aplinkosaugos priemonės neužtikrina kultūros vertybių naudojimo, bet naudojimas netrukdo vertybes saugoti ir pratęsia jų funkcionavimą.
Senelių ir tėvų žemėse atkūrę nuosavybę, paveldėtojai siekia gražinti Siesarties slėnio kraštovaizdžiui prarastą turistinį patrauklumą ir malonios savijautos aplinką.
Nesant aplinkos ir kultūros institucijų bendros pozicijos dėl gamtosaugos ir kultūros vertybių fizinio ir vizualiojo naudojimo bei išsaugojimo prevencijos, kraštovaizdžio draustiniuose kyla aštrios diskusijos dėl pavaldumo ir ką viešinti bei saugoti kaip neliečiamos bioįvairovės pažintinius objektus ir ką pritaikyti naujiems visuomenės poreikiams kaip malonios savijautos potyrių lankytinus objektus.
Siekiant atkurti upės slėnio kaimiškojo miškingo kraštovaizdžio kokybę ir rekreacinės panaudos galimybes, tikslinga rekultivuoti vietovę išryškinant jos istorinį meandrinės upės tėkmės savitumą.
Tačiau kol nėra sukurta mechanizmo, kuris paskatintų naudoti verslo finansinius pajėgumus abipusei naudai: verslui ir paveldui – praeities vertybių išsaugojimo perspektyvos lieka labai miglotos.
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
