Ukmergės kultūros centre „Meto švento laukimas…“

Kviečiame adventą pradėti edukacinėmis pamokėlėmis, susitikimais su žymiausiais Lietuvos etnologais, rajono folkloro ansamblių koncertais ir filmo apie tradicines šventes peržiūra.

Ateina didysis gamtos atokvėpio ir susikaupimo metas. Padūmavusiuose toliuose skęsta gruodžio lygumos, nežinia apie ką svajoja apmirę medžiai, nurimę laukai. Artėja didysis laukimas, kai į mūsų širdis pasibeldžia Didžioji Tyla, kai susitinkame su paskutiniuoju metų mėnesiu, kuris byloja, kad pralėkė dar vieneri didelių darbų, vilčių ir polėkio metai.

Gruodis senovėje buvo vadintas siekiu ar saiku, Kalėdų mėnesiu. O tradicinėse gruodžio mėnesio lietuvių šventėse iki šių dienų išliko nemaža senųjų tikėjimų, kuriais siekiama numatyti ateitį, būsimų darbų sėkmę, ateinančių metų derlių.

Po Lietuvos krikšto, saulėgrįžos laukimo apeigos buvo tapatinamos su adventu. Per adventą nevalia linksmintis ir šokti, bet ilgais Advento vakarais jaunimas ir vyresnieji susirinkdavo į vieną kaimo trobą vakaroti – kiekvienas savo atsineštą darbą nudirbti: verpti, austi, pančius vyti, vilnas kedenti, plunksnas plėšyti, tinklus nerti, nagines raukti, šaukštus drožti ir pan. Ilgus vakarus trumpindavo dainuodami apeigines dainas, nuobodokus darbus paįvairindavo žaisdami įvairiausius žaidimus.

Siekiant tęsti senolių tradicijas, Ukmergės kultūros centre sumanyta rengti adventinių vakarų savaitę „Meto švento laukimas…“. Paskutinę priešadventinio laikotarpio dieną, lapkričio 27 d. pavadinome „ Šokim, trypkim, linksmi būkim“. Profesorius Libertas Klimka pasakos apie artėjančio laikotarpio papročius ir tradicijas, o kartu su UKC folkloro ansambliu „Dagilėlis“ (vad. J. Martinkutė) visi susirinkusieji galės pasilinksminti šokdami smagius tradicinius šokius, dainuodami įvairias mūsų krašto dainas. Renginio pradžia 14.00 val.

Pirmoji adventinių renginių savaitės diena – lapkričio 29 d., simboliškai pavadinta „Pabeldė angelas į tavo širdį“. Edukacinės pamokėlės metu bus galima išmokti karpyti šventinius karpinius, pasigaminti atvirukų, nusinerti angeliukų. Tačiau reikia atsinešti žirkles, pieštuką, klijų, nėrimo vašelį, siūlų. Savo išmone pasidalins tautodailininkė Laima Dzigaitė, mokytoja Veronika Raulinaitienė, kultūros darbuotojos Daiva Stimburienė, Rasa Laskauskienė ir Dovilė Čivaitė.  Veprių folkloro ansamblis „Geldutė“ (vad. A. Uselienė) supažindins su savo apylinkių dainomis ir rateliais. Laukiame Jūsų 17.00 val.

Lapkričio 30 d. 13.00 val. edukacinės pamokėlės metu „Eglutė be pirktų žaisliukų“, susirinkusieji galės išmokti iš gamtinių medžiagų pasigaminti žaisliukų eglutei ir namams, susipažins su senoviniu žvakių liejimo būdu. Reikėtų neužmiršti atsinešti žirklių ir didesnės (vyžinės) adatos. Žaisliukų gaminimo technologijų paslaptimis pasidalins Rasa Laskauskienė, Laima Lenčickienė, Daiva Stimburiernė. Deltuvos folkloro ansamblis „Armona“ (vad. L. Lenčickienė) supažindins su adventinio laikotarpio dainomis ir žaidimais.

Linas – bene vienintelis mūsų augalas, nusipelnęs tokios pagarbos, kad būtų apdainuojamas daugelyje senųjų dainų, nuo seno jis mus rengia, puošia mūsų namus. Lietuvių liaudies tikėjimuose tai – šventas augalas, nes senolių įsitikinimu, linas turįs ypatingą galią kovojant su velniais, raganomis ir kitomis piktomis dvasiomis, todėl gruodžio 1 d. paskyrėme linui. Edukacinės pamokėlės „Lino kelias“ metu bus galima išbandyti šukuoti ir minti linus. Norintiems pagelbės Stela Banišauskienė, o pagrindinius moterų darbus – verpimą, audimą ir audinių lyginimą demonstruos Krikštėnų ir Šventupės filialų darbuotojos Janė Svetlikauskienė, Dalia Banišauskaitė bei Birutė Gelumbeckienė. Pavakaroti prie verpimo ratelio padės UKC folkloro ansamblis „Pyniava“ (vad. V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė) Pradžia 14.00 val.

Gruodžio 2 d. 17.00 val. kviečiame į susitikimą su Veronika Povilioniene, į lietuviško kino filmo „Imu jūsų duoną…“ (rež. H. Šablevičius) peržiūrą. Filme rodomos kalendorinės lietuvių šventės – Kūčios, Velykos, Sekminės, Joninės, su jomis susijusios tradicijos, papročiai bei ritualai. Kai 1988 m. tradiciniame Baltijos šalių dokumentininkų seminare lietuviams buvo papriekaištauta, esą jie nekuria aktualių filmų, H. Šablevičius atsakė: „Turime ir mes savo skausmo, apie kurį reikia kalbėti garsiai ir aiškiai, bet yra ne tik publicistika, ne tik ši diena. Yra problemų, atėjusių iš amžių glūdumos. Gal jos dar svarbesnės, negu tos, kurias ryt poryt išspręsime. Tai, kas mūsų kartos gyvenime gali išnykti, – nebeatkursi. Mums turi rūpėti, ką atgaivinti dvasiniame liaudies palikime, ką perduoti jaunimui. Kino dokumentikai šiandien reikia visko: publicistikos, sociologijos, istorijos, kultūros. Svarbu nesustoti prie kažkokių praeinančių, nereikalingų dalykų”.

Jono Gvildžio nuotr./Veronika Povilionienė

Matyt, ši nuostata buvo svarbi ir kuriant filmą – „Imu jūsų duoną…” tarsi priminimas apie senovinį gyvenimo būdą, kuris gali visiškai išnykti. Tačiau etnografiniame filme rodomi papročiai taip pat nėra gyvi, jie restauruojami – gražiai suvaidinti ir sudainuoti Veronikos Povilionienės ir jos šeimos  bei folklorinių ansamblių. Todėl filmas įgyja keistą reklaminį atspalvį, jį, beje, sufleruoja ir itin gražūs, puikiai apšviesti, atmintin tarsi emblemos įstringantys Kornelijaus Matuzevičiaus nufilmuoti kadrai.

Juostos – vienos iš seniausių, labiausiai paplitusių ir margaspalvių lietuvių liaudies audinių.  Juostų reikėję labai daug. Jų estetinis vaizdas, paskirtis, tradicijos ir pritaikymas kasdieniniame gyvenime buvo glaudžiai persipynę. Jos buvo vartojamos kaip drabužių dalys, raiščiai, papuošalai, retkarčiais – kaip pakinktų dalys. Eidamos uogauti, moterys juostomis pasirišdavo krepšelius, pieno puodynes, lauknešėlius. Plačios austinės juostos buvo naudojamos vaikams vystyti. Pynimas – paprasčiausias juostų audimo būdas.

Gruodžio 3 d. 13.00 val. edukacinės pamokėlės „Pinu mįslę keturgyslę – supinu juostą“ metu iš Vilniaus atvykusi tautodailininkė, žymi juostų pynėja Matilda Jucienė atskleis aukštaitiškų juostų pynimo paslaptis, bus galima įsigyti ir autorės knygą „Pintinės juostos“. Į šį renginį reikia atsinešti įvairių spalvų vilnonių siūlų ir pieštuką. Tautodailininkei juostų pynimą demonstruoti padės III Antakalnio filialo darbuotoja Erika Buikauskienė. Pasibaigus pamokėlei Vidiškių folkloro ansamblis „Ulyčia“ supažindins su savo apylinkių dainomis ir žaidimais.

Adventinių renginių savaitę baigsime gruodžio 4 d. 14.00 val. pasibuvimu „Ir ko, vilkeli, tavo akelės žiba…“ su Sližių vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansambliais „Siemanys“ (vad. St. Novikienė)
Buvome primiršę senolių papročius, senolių gyvenseną, bet šiuolaikinė visuomenė globalizacijos kontekste bando atsisukti į tikrąsias vertybes ir atsiranda poreikis prisiliesti  prie, rodos, tokios trapios dvasinės kultūros.

Visos šventės, vakarojimai tais „senolių laikais“ buvo labai kameriniai, asmeniniai, šeimos ratelyje ar nedidelės kaimo bendruomenės būryje. Rengti masinį adventinį renginį ganėtinai sudėtingas uždavinys, tačiau bandyti verta.