Restoranas „Big Stone“ ne tik į meniu įtraukė žydiškus patiekalus, bet juos pristato ir visuomenei, moko kaip juos pagaminti. Į žydiškos chalos gaminimo ir kepimo ceremoniją buvo pakviesti mokiniai, ukmergiškiai, Ukmergės žydų bendruomenės nariai.
Akcija surengta siekiant visuomenei pristatyti chalos kepimo tradicijas ir perduoti jas jaunajai kartai. Vesti renginį atvyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektų vadovė Dovilė Rūkaitė bei vyriausioji beigelių krautuvėlės kepėja Riva Portnaja. Vadovė papasakojo kas tai yra chala, kam ji skiriama, o kepėja mokė ją išminkyti, pinti ir kepti.
Renginyje dalyvavo Pabaisko pagrindinės mokyklos 2-6 klasių 9 mokiniai. Juos atlydėjo pradinių klasių mokytojos Angelė Gilienė ir Rimutė Stringienė.
Susirinkusiems buvo pristatyta chalos tešla. Renginio dalyviai gavo po gumulą tešlos, kurį, padaliję į tris dalis ir rankomis iškočioję, gavo juostas. Jas supynus į kasą ir iškepus gavosi chala, kurią visi, prisidėję prie gaminimo, galėjo pasiimti su savimi. Belaukiant kol chala iškeps, susirinkusieji buvo pavaišinti jau iškepta duona, galėjo pasivaišinti restorano patiektais užkandžiais.
Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pagal tradicijas Šabui (šeštadienių) šventėms ant stalo turėdavo būti dedamos dvi chalos.
Chalos pavadinimas, pirmiausia, reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio. Tai buvo vienas pirmųjų dievo įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę.
Pasakojama, kad kasos pavidalo mielinės tešlos chala atsirado Vilniuje, kai nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalman (1720–1797) laikų Vilnius tapo žydų intelektinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, kai patys žydai Vilnių vadino Lietuvos Jeruzale arba Žydų kultūros citadele. Anuomet jos buvo užsakytos Vilniaus kepėjui, kuris chalą supynė kaip kasą, nes buvo slapta įsimylėjęs į geltonkasę lietuvaitę (žydaitės kasų nepina).
Tai buvo viena paskutinių Kultūros tarybos remiamų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės iniciatyvų, kuriomis siekiama atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradicijas įvairiuose Lietuvos regionuose ir šio proceso, kaip nematerialaus žydų paveldo objekto, viešinimą.
Arvydas Pėšina
