Užbaigus beveik trejus metus trukusį naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą Ukmergėje ir šešiose rajono gyvenvietėse, galimybę prisijungti prie centralizuotų geriamojo vandentiekio tinklų gavo 504 būstai, o prie nuotekų tinklų – 879 būstai. Tačiau šiuolaikiniais buitiniais patogumais pasinaudoti skuba ne visi.
Praėjus vieneriems metams po darbų baigimo, šių metų spalio mėn. pradžioje prie naujai nutiestų tinklų buvo prisijungę mažiau kaip pusė tokią galimybę turinčių būstų. Pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį planuotas besinaudojančių centralizuoto vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugomis gyventojų skaičius turi būti pasiektas iki 2015 m gruodžio 31 d.
2012 m. pavasarį pradėtas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ukmergės rajone (Ukmergėje, Šventupėje, Vidiškiuose, Žemaitkiemyje, Taujėnuose, Vepriuose, Šaukavoje, Dainavoje)“ šiuo metu yra užbaigtas. Kaip sakė UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas, visa projekto metu sukurta infrastruktūra – vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuotekų siurblinės ir nuotekų valymo įrenginiai – veikia be priekaištų. Užbaigti statybos darbai komisijai buvo priduoti dar praėjusių metų pabaigoje. Liko tik vienas formalumas – pasibaigus garantiniam laikotarpiui, atsiskaityti su nuotekų valyklų statybos rangovu ir įgyvendinančiąjai institucijai – Aplinkos projektų valdymo agentūrai – pateikti ataskaitą po projekto užbaigimo“, – sakė R. Arlinskas. Dėmesio centre išlieka prijungtų būstų prie nutiestų tinklų skaičius, kadangi Projekto vykdytojas, gaudamas finansavimą, buvo įsipareigojęs pasiekti, kad iki 2015 m pabaigos prie vandentiekio tinklų prisijungs 584 gyventojai, prie nuotekų tinklų 1121 gyventojas. Informaciją apie prijungtų būstų skaičių Aplinkos projektų valdymo agentūrai Projekto vykdytojas nuolat teikia per tam tikslui sukurtą aplingos projektų monitoringo sistemą „APVA GIS“.
R. Arlinsko teigimu, vandentvarkos projektas Ukmergės rajonui jau atnešė ir dar atneš didelės naudos, tad gyventojams belieka tik kuo aktyviau pasinaudoti atvertomis galimybėmis. „Iki projekto įgyvendinimo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra rajone buvo išplėtota nepakankamai. Negalėdami naudotis centralizuotu vandentiekiu, žmonės priversti gerti sveikatai dažnai kenksmingą šulinių vandenį. Šulinių vanduo dažnai susisiekia ir su gruntiniais vandenimis, kurie gali būti užteršti nitratais, nitritais, pesticidais ir kitokiais sveikatai pavojingais cheminiais junginiais. Nuotekos išleidžiamos į vietinius valymo įrenginius bei išsėmimo duobes, kurių nepakankamas sandarumas yra grunto ir gruntinių vandenų teršimo bei gyventojų nepasitenkinimo esama padėtimi priežastis. Šie veiksniai taip pat sukelia aplinkosaugos problemas, todėl šio projekto įgyvendinimas buvo labai svarbus“, – sakė direktorius.
Akcentuoja naudą buičiai ir aplinkai
Iki šiol per 30 proc. Ukmergės rajono gyventojų vis dar nesinaudojo centralizuota vandentiekio sistema, o virš 40 proc. – centralizuotu nuotakynu. „Su kiekvienu įgyvendintu ES lėšomis finansuojamu projektu šie skaičiai koreguojasi į teigiamą pusę. Žinoma, tos korekcijos galėtų vykti ir sparčiau. Jei mieste gyventojai aktyviai jungiasi prie naujų trasų ir dabar prisijungusių prie centralizuotų tinklų čia yra apie 90 proc., tai gyvenvietėse prisijungimas prie tinklų kol kas siekia apie 50 proc. Žmonių pasyvumo priežastys įvairios, tačiau daugiausiai tai yra pagyvenusių žmonių abejingumas ir skepticizmas“, – sakė R. Arlinskas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu UAB „Ukmergės vandenys“ įvairiais būdais ragina gyventojus pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. „Akcentuojame racionalius argumentus, pavyzdžiui, kad centralizuotas vandentiekis ir kanalizacija ne tik didina buities patogumą, bet ir padeda saugoti aplinką bei sveikatą. Šioje vietoje aktyvesni galėtų būti ir gamtosaugininkai. Tačiau dalį žmonių įtikinti yra nelengva, jiems visuomet yra didesnių rūpesčių, tai žiema, tai pavasaris“, – šyptelėjo R. Arlinskas. Tačiau UAB „Ukmergės vandenys“ vadovas tikisi, kad artimiausiu metu prisijungusiųjų prie naujų trasų skaičius didės.
Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius atkreipė dėmesį, kad vandentvarkos projektų teikiamomis galimybėmis gyventojai nepakankamai aktyviai naudojasi visoje Lietuvoje. „Darome gerą, deja, ne visi nori tuo naudotis. Miestuose centralizuotų trasų privalumais žmonės jau įsitikino, bet kaimuose situacija prastesnė. Iš vienos pusės tam daro įtaką prasta demografinė padėtis, mažesniuose miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose žmonių tiesiog mažėja, iš kitos pusės – čia prastesnė perkamoji galia, nėra darbo, mažos pajamos. Tačiau kita vertus šio projekto metu viskas pateikta ant lėkštutės. Prisijungimui vandentiekio ir nuotekų tinklų atšakos projekto lėšomis buvo įrengtos iki pat gyventojų sklypų ribos, tad prisijungti tikrai nėra sudėtinga. O nauda iš to bus tikrai didelė“, – sakė K. Jurkevičius.
Beveik 60 kilometrų naujų trasų
Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ukmergės rajone (Ukmergėje, Šventupėje, Vidiškiuose, Žemaitkiemyje, Taujėnuose, Vepriuose, Šaukavoje, Dainavoje)“ metu buvo nutiesta 22,052 km vandentiekio ir 36,068 km nuotekų tinklų. Naudojant statistinį šeimos dydį Ukmergės rajonui 2,1 žm., galima suskaičiuoti, kad prie vandentiekio tinklų sudaryta galimybė prisijungti 1054 gyventojams, o prie nuotekų tinklų – 1844 gyventojams.
Vandentvarkos projektas Ukmergės rajone buvo finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančią Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Sanglaudos fondo lėšomis. Bendra projekto įgyvendinimui numatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 23.762.512,50 Lt, iš kurių 20.180.327,15 Lt – ES struktūrinių fondų, 2.374.156,13 Lt – valstybės biudžeto ir 1.208.029,22 Lt – pareiškėjo (UAB „Ukmergės vandenys“) ir partnerio (Ukmergės r. savivaldybė) lėšos.
Savivaldybės informacija
ukvand.lt nuotr.
