Šiandien labai populiaru rinkti skirtingų žmonių įvairių jų gyvenimo tarpsnių prisiminimus ir istorijas. Daug dėmesio susilaukia tremtinių pasakojimai, vyresniosios kartos žmonių prisiminimai apie vaikystę, jaunystę, jų gimtąjį kaimą. Taip yra galimybė užfiksuoti praeitį ir bent šiek tiek pristabdyti nykstančių kaimų, senųjų mūsų tradicijų, papročių nuėjimą į užmarštį.
Šiuo metu pasaulyje labai paplitusi žodinė istorija – renkami įvairaus pobūdžio žmonių pasakojimai, iš kurių vėliau dėliojama krašto istorija, papročiai, tradicijos. Tokios informacijos rinkimu užsiima kraštotyrininkai, etnografai, etnologai, antropologai ir kitų sričių mokslininkai bei entuziastai, šią informaciją panaudodami mokslo darbų rašymui ir publikavimui ar tiesiog etnografinės informacijos kaupimui. Dažnai tokia medžiaga būna publikuojama ir įvairiuose leidiniuose.
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos fonduose sukaupta nemažai publikuotų ir rankraštinių kraštotyros darbų apie Ukmergės krašto žmonių tradicijas, papročius, kalendorines bei religines šventes, įvairių darbų aprašymus. Kraštotyra – viena iš bibliotekos darbo sričių, todėl matomas didelis bibliotekininkų, ypač kaimo, indėlis renkant ir užrašant vietinių žmonių pasakojimus. Bibliotekoje saugomas kraštotyros darbas „Oi būdavo, būdavo…“, kuriame kaimo bibliotekininkių surinkti krašto žmonių pasakojimai apie XX amžiaus pradžios tradicijas, papročius, kalendorines šventes. Šiame kraštotyros darbe aprašyti vestuvių, vardynų, religinių švenčių papročiai, užrašyta dainų posmų, būrimų ir žaidimų. Dar vienas įdomus kraštotyros darbas, saugomas bibliotekoje – „Senolių atsiminimai“, kuriame taip pat surinkta medžiaga apie XIX a. pabaigos – XX amžiaus pradžios rajono gyventojų buitį, darbus, gyvenimo sąlygas, pateikiamas ne vienas senovinis autentiškas maisto gaminimo būdas.
Apie Ukmergės krašto papročius ir tradicijas nemažai ir publikuotų leidinių. Apie Veprių krašto kalendorinius, religinius papročius, liaudies magiją ir mediciną informacijos gausu monografijoje „Vepriai“, apie kolektyvinį gyvulių ganymą senajame Griežionių kaime rašyta knygoje „Lyduokiai, 1499-1999“. Apie savo gimtojo Šaukuvos kaimo šventes ir tradicijas knygelėje „Šaukuva“ rašė Anicetas Augustinas. Leidinyje aprašomi vestuvių, krikštynų, laidotuvių papročiai. Aptartos ir kaimo šventės: Kūčios, šv. Kalėdos, šv. Velykos, šv. Petro ir Povilo atlaidai, minimos ir kitos bažnytinės šventės. Iš Obelių kaimo kilusios Vandos Buteikytės-Urbanavičienės knygoje „Pro Usioginę, vieškeliu – tolin…“ aprašyti XX a. pirmosios pusės papročiai, darbai, žmonių laisvalaikis, kalendorinės šventės.
Su paminėtais ir kitais publikuotais ir rankraštiniais leidiniais galima susipažinti Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriuje, čia veikiančioje dokumentų parodoje „Privataus ir visuomeninio gyvenimo papročiai ir apeigos Ukmergės krašte“.
Sigita Astikienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja
Autorės nuotraukos
Daugiau nuotraukų čia.
