Jau rašėme, kad išleistas leidinys „Ukmergė 1918-1940 metų Lietuvos Respublikos spaudoje“. Juliaus Zarecko sudarytame leidinyje pateikiami visi straipsniai ar jų dalys, kuriuose paminėta Ukmergė.
Kadangi knygos apimtis labai didelė, todėl pateikiame, mūsų nuomone, tik pačias įdomiausias šios 642 puslapių knygos ištraukas. Kai kur bus visos ištraukos iš tuometinės spaudos, kai kur ištraukos iš straipsnių. Skaitytojai, norintys susipažinti su visais tekstais gali apsilankyti tinklapyje ukmergeskulturospuslapiai.lt ir čia ras visas ištraukas tilpusias į knygą. Ištraukų kalba netaisyta.
Sausio mėnesį laikraštyje „Darbo balsas“ rašoma: „Ūkmergė. Sausio 13 d. čia rengiamas vakaras su vaidinimu „Kaip kas išmano, taip save gano“ ir „Aš numiriau“. Be to, žadėta choras ir monologų.“
Vasario mėnesį laikraštyje „Darbo balsas“ rašoma: „Ukmergė. Vasario 6 dieną pasimirė Ukmergėj užsikrėtęs dėmėtąja šiltine Juozas Stulgys, būdamas 23 metų amžiaus. Velionis buvo gabus ir veiklus darbininkas, dalyvavęs kiek išgalėdamas mūsų visuomenės gyvenime. Uoliai dėjosi prie laikraščių ir knygučių platinimo, kad kėlus apšvietimą saviškių tarpe. Velionis užsikrėtė kitus belankydamas. Jo darbų atminimas ir kitiems tebūna gražus pavyzdys./ Marsas.“
Kovas, laikraštis „Darbo balsas“: „Lietuvių visuomenės gyvenimas daug gauna čia sau paraginimo iš vietinio skyriaus karo aukoms šelpti Draugijos. Jo yra įsteigta pigioji liaudies valgykla, iš kurios šį pavasarį išduodama buvo kasdien daugiau kaip 300 porcijų pietų. Pietūs davinėjami ne veltui. Gaudavo jų ne tik Ukmergės miestelėnai, bet ir daugelis pakeleivingųjų (ypačiai vilniškių). Šiemet maistas truputį atpigo, todėl ir valgyklos ėmėjų turime mažiau. Skaičius jų sumažėjo./ Be valgyklos skyrius dar užlaiko senelių prieglaudą, kurioje gauna pastogės arti 20 žmonių ir rengiama yra vaikų-našlaičių prieglauda./ Ukmergėje gyvavo dvi vartotojų draugijos. Liūdna tik, kad viena jų karo laiku jau pražuvo, antroji gi, tiek nemoka savo reikalų vesti, kad visiškai neturi prekių; net druskos joje negausi. Žmonėms gi baisiai brangiai tenka mokėti už viską įvairiems pirkliams – verteivoms./ Ūpas lietuvių visuomenėje gana geras ir ypačiai pakilo, kada galų gale atėjo leidimas taip senai laukiamosios gimnazijos. Sausio 13 d. turėjome čia lietuvių vakarą, kurs davė 533 rub. 35 kap. gryno pelno. Iš to pelno manoma įsteigti knygynas prie gimnazijos, duoti pašalpos valgyklai, prieglaudai it k…“/ B. D.
Kovas, laikraštis „Darbo balsas“: „Ukmergės apylinkėje jau praėjusių metų pabaigoje buvo daug plėšikų užpuolimų. Užpuldami ne tik plėšė, bet ir žmones kankino, ugnim svilindami papades, badydami peiliais panages. Taip yra atsitikę Lyduokių parap. […] Pagaliau plėšikams atėjo galas, nes 4 jų suimti ir pasmerkti nužudyti Ukmergėj. Vis tiek vagiliavimas dar ligi šiol neišnyko./ Vasario 3 dieną Ukmergės klebonas Barauskis ragino per pamokslą žmones laikraščių skaityti. / Sietynas.“
Kovas, laikraštis „Darbo balsas“: „Vasario 5 dieną įsikūrė Ukmergėje lietuvių gimnazija; mokslas žadama pradėti keturiose žemutinėse klasėse. Mokinių susirašė apie du šimtu. Smagu, kad žmonės taip uoliai stveriasi mokslo./ Ukmergės apylinkėj išsiplatino limpamosios ligos, labiausiai šiltinė. Nežiūrint valdžios pastangų apstabdyti, jos nesiduoda ir greta diena, kad kapuosna neatsigultų po 4 ir daugiau mirusių. Marsas.“
Rugsėjis, laikraštis „Ateitis“: „Jau nuo pernai metų Ukmergėje gyvuoja Lietuvių gimnazija. 1918 metais prieš Velykas atsidarė tik 3 klasės ir taip buvo iki atostogų. Po atostogų suvažiavus mokiniams rugpjūčio mėnesy atsirado kandidatų ir į IV klasę (iš Rusijos ir apylinkės), tokiu būdu tapo atidaryta ir IV klasė ir dabar yra apie 130 mokinių. Jokios katalikiškos moksleivių kuopelės ilgą laiką nebuvo susitvėrusios. Bet jos reikalingumą jautė kiekvienas moksleivis. Pasitarę labiau susipratę moksleiviai, padedant mokytojui Gruodžiui, nutarė sušaukti visuotinį moksleivių susirinkimą, kuriame atsilankė ir mok. Gruodis. Mokytojas Gruodis plačiai nušvietė organizacijos reikalingumą ir jos tikslą. Jis aiškiai nušvietė, kad moksleivio priedermė yra lavint save visapusiškai, dedant pamatan Kristaus mokslą ir dorą. Visi maždaug sutiko su tuo ir nutarė sutverti „Ateitininkų“ kuopą. Po tam įsirašė nariais norinčiais save lavint viršminėtais pamatais. Įsirašiusieji išrinko valdybą iš 4 asmenų. Dabar Ukmergės ateitininkų kuopelės jau yra apie 50 narių ir gerai darbuojasi. Lapkričio 24 d. susirinkę nutarė po Kalėdų sutaisyti vakarą ir tam išrinko komisiją, kuri rūpintųsi apie viską, taipogi taiso savo chorą. Taipogi išrinko delegatus siųsti į Vilnių „Ateitininkų“ konferencijon sekančius asmenis: Praną Telksnį, Mykolą Mikalajūną ir Zofiją Staikūnaitę. Taigi ukmergiečiai nesnauskime!“ (Ateitis. – 1919.)
Spalis, laikraštis :Darbo balsas“: Ukmergėje, kur tik eisi, visur susitiksi lenką, net bažnyčioje gėdysi lietuviškai kalbėti. Ukmergės klebonas yra prielankus lenkams, nes ką jis čia su taus lietuviais veiks! Kaip ir senovėje būdavo, taip ir dabar kas šventadienis sakomi pamokslai lenkiškai. Mat, mūsų „tėveliai“ yra lenkų parama ir talkininkai./ Gimnazijos mokslas šiemet prasidėjo rugpjūčio 15 d. buvo kvotimai norintiems stoti į ketvirtą klasę. Mokinių yra 120. Mokiniams didelis vargas, nes trūksta vadovėlių ir kitų mokslui reikalingų įrankių. Todėl ir gabiausieji mokiniai neįstengia suskubti./ Lietuvių Gimnazijos ekskursija buvo 8 rugsėjo. Mokiniai buvo susirinkę mokyklos kieme ir mokytojų vedami ėjo linksmai ir gražiai dainavo./ Šiemet balandžio mėnesį įsikūrė knygynėlis. Jis susideda iš 800 įvairaus turinio knygų. Skaitytojų yra dar maža, knygynėlio nariai vis dar priimami. Knygynėlio naudai manoma buvo taisyti vakaras, trūkstant vaidintojų tai nepavyko. Manoma įsteigti Ukmergės knygynėlio skyrius Kovarske.“
Lapkritis, laikraštis „Vienybė“: „Ukmergė. Vokiečių valdžia įtaisė obuoliams ir kitiems vaisiams džiovinti fabriką. Iki 15 rugsėjo vietiniai gyventojai pristatė 25000 centnerių vaisių. Apskaitoma, kad per visą rudenį pristatys iki 50000 pūdų. Vaisių pūdui esą mokama nuo 1 rublio iki 2 rublių. Džiovintus vaisius išgabena kariuomenei maitinti arba į Vokietiją.“
Lapkritis, laikraštis „Laisvoji Lietuva“: „Ūkmergė./ Tveriama miesto valdybą. Lietuviai joje turėsią 9 atstovus, lenkai 10, žydai 12, rusai 1. Tie atstovai iš savo tarpo išsirinksią miesto viršininką ir padėjėjus./ 27 lapkričio dieną bus Ūkmergės apskričio „Pavasario“ draugijos skyrių suvažiavimas./ Įsikūrusi gimnazija šiai apylinkei turi ne tik kultūrinės vertės, bet ir tautinės, nes susispietęs čia mokytojų būrelis daug padeda savo darbais sulenkėjusių tautinei sąmonei kelti./ Įkurta Lietuvių krikščionių Demokratų partijos skyrius.“
Gruodis, laikraštis „Laisvoji Lietuva“: „Ūkmergės chronika./ Ūkmergės gimnaz. lanko iš viso 142 mokiniai; tame skaičiuje 28 merg. Mokytojauja p. Boleslovas Dimontas. Gimnazijos mokiniai, dėl susidariusių aplinkybių, Kalėdų atostogų leidžiami 4 savaitėms nuo gruodžio 20 iki sausio 20 d./ Rūpesčiu kat. jaunimo dr. „Pavasaris“ valdybos įsteigti čia nedėldieniai [sekmadieniniai] kursai dėl dr. narių; juos lanko ir ne nariai – iš viso su viršum 80 ypatų (50 m. ir 30 bern.). Mokinama skaityti, rašyti, skaičiuoti, geografijos, istorijos, dainavimo ir t. t. Mokytojauti pasišventė gimnazijos mokytojai pašvęsdami sekmadienio poilsį./ Snaudęs čia ilgą laiką jaunimas prabudo ir pradėjo krutėti, jau kelintas mėnuo gyvuoja kat. jaun. dr. „Pavasario“ skyrius. Turi knygynėlį, nedėldienio kursus, kuriuos lanko gan apsčiai. Noriai pradeda skaityti laikraščius. […]“
Gruodis. „Maždaug per 1918 metų Kalėdas, prieš pat šventes, ginklų atsargos dingo iš mūsų namų, tuo pat metu dingo ir daugelis asmenų, ypač jaunimo iš konspiratorių. Manau, kad tai įvyko dėl Lenkų Karinės Organizacijos įsakymo ginkluotiems būriams susitelkti Vilniuje, generolo Veitkos organizuotame savigynos korpuse. Prieš pat Naujus Metus Vilniaus savigyna užėmė Vilnių, išstumdama ir nuginkluodama lietuvius bei vokiečius./ Iš rytų artinosi Raudonoji Armija. Gal tai, o gal Vilniaus įvykiai buvo priežastimi, kad 1918 metų gruodžio 31 dieną visi vokiečių daliniai slapčia, tylomis paliko miestą. Kai pajudėjo paskutinysis siaurojo geležinkelio traukinys su vokiečių kariuomene, vienas iš kareivių iššovė į orą, tarsi simbolizuodamas naujos istorinės eros pradžią.[…]“ (Survila M. Ukmergės miesto ir Ukmergės apskrities istorijos apybraiža. – Ukmergė, 2004.)
