Pačioje metų pradžioje Ukrainos vietos valdžių asociacija ,,Gediminaičių kelias“ atsiuntė kvietimą Ukmergės rajono savivaldybei prisijungti prie tarptautinio projekto „Gediminaičių kelias“. Kvietimą savivaldybė priėmė, rajono taryba sausio mėnesio posėdyje pritarė, kad savivaldybės meras Vydas Paknys pasirašytų bendradarbiavimo memorandumą. Šį memorandumą vasario 19 dieną pasirašė meras Vydas Paknys ir Ukrainos vietos valdžių asociacijos „Gediminaičių kelias“ vykdantysis direktorius Genadijus Druzenko.
Kurti šį projektą pradėjo ukrainiečiai. Ukrainos vietos valdžių asociacija „Gediminaičių kelias“, sudaryta iš šešių Ukrainos miestų vadovų nutarė, kad projektą reikia padaryti tarptautinį. Taip būtų sukurtas tarptautinis turizmo maršrutas, kuris driektųsi per Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos šalių teritorijas ir apjungtų istorines vietas, susijusias su Gediminaičių dinastijos paveldu. Šiuo metu šiame projekte dalyvauja trys Baltarusijos, vienas – Lenkijos, dešimt Ukrainos miestų ir viena Ukrainos sritis. Lietuvą šiame projekte atstovavo Kaunas ir Trakai, nuo šiol ir Ukmergė. Bet projektas šiomis valstybėmis neapsiriboja – dalyvauti jame pakviesti ir Čekijos atstovai. Projekte dalyvauja ir miestas, su kuriuo draugauja Ukmergė – Podolės Kamenecas.
Prieš pasirašant projektą svečias iš Ukrainos, teisininkas, vertėjas ir publicistas G. Druzenko akcentavo, kad Lietuva ir Ukraina kartu pragyveno du šimtmečius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurios vienu kūrėjų buvo Didysis kunigaikštis Gediminas, vėliau šią valstybę valdė ir stiprino jo palikuonys. Tarp Ukrainos ir Lietuvos daug bendros istorijos.
G. Druzenko teigimu, „žiūrėdami į praeitį, žiūrime į ateitį“. Nors centrinės valstybių vadovybės labai sunkiai suranda bendrą kalbą, vietos valdžios, būdamos arčiau žmonių, bendrą kalbą gali rasti. Svečias kvietė prisiminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kuri buvo viena didžiausių valstybių Europoje.
Vienu bendru darbu, svečio nuomone, gali tapti šis projektas. Jis paskatins vystyti turizmą, kuris labai svarbus šalių ekonomikoms. „Gediminaičių kelias“ palaipsniui sieks tapti Europos Sąjungos kultūriniu keliu. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 26 kultūriniai keliai. Tačiau dauguma jų vakarinėje Europos Sąjungos dalyje.
Meras Vydas Paknys mano, kad dalyvavimas projekte leis tapti patrauklaus maršruto dalimi. „Dalyvavimas projekte puiki proga prisiminti savo istoriją. Saugokime ją, nes tai turtas, kurį perduosime ateities kartoms“ – sakė meras.
2013 metų gegužės mėnesį susikūrusi asociacija, vykdydama tarptautinį projektą „Gediminaičių kelias“, siekia plėtoti bendrą šalių kultūrinį ir istorinį paveldą, kuris buvo sukurtas Gediminaičių dinastijos laikais Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos teritorijose. Projekto dėka bus siekiama vystyti turizmą: sukurti tarptautinį turistinį maršrutą „Gediminaičių kelias“, susitarti dėl bendro projekto prekės ženklo, sukurti informacinę turistinio maršruto skrajutę ir prisidėti prie istorinių vietų, susijusių su Gediminaičių dinastija, atkūrimo ir atgaivinimo. Taip pat skatinti kultūrinio ir istorinio paveldo tyrinėjimus Gediminaičių dinastijos laikais, pristatyti projektą turizmo mugėse ir parodose bei skatinti viešbučių, muziejų, restoranų, turizmo agentūrų susidomėjimą projektu „Gediminaičių kelias“.
Įgyvendinant projektą jau sukurta interneto svetainė www.gediminids.eu. Svetainėje trimis kalbomis pateikiama informacija apie projektą. Pasirašius sutartį Ukmergė svetainėje jau pristatoma kaip projekto dalyvis.
Ukmergė sutiko dalyvauti projekte, nes randama sąsajų su Didžiojo kunigaikščio Gedimino dinastija. Tai miesto centre stovintis XIV – XV amžių piliakalnis. Žinomas Didžiosios Britanijos istorikas, tyrinėjantis Lietuvos istoriją, S. C. Rowell‘as savo knygoje „Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva“ rašo, kad „Gediminaičių dinastija gali būti kildinama iš XIII a. minimo kunigaikščio Vilikailos ir prasidėjo Ukmergėje (Vilkmergėje)“. Rowell‘as remiasi XVI a. Lietuvos kunigaikščių genealogija „Rodlitovskichkniazey“, kurioje rašoma: „A Wilkuspostawilhorod na toyszereky na Swiatoy y narekjehowoswoieymia Wolkomir… a u Wilkusasyn, Kedimin y wilkusowwnukbyl.“ [O Vilkus pastatė miestą prie Šventosios upės ir pavadino savo vardu Vilkmerge,… o Vilko sūnus ir anūkas buvo vardu Gediminas]. Rowell‘o nuomone, Ukmergė buvo Gediminaičių valdų centre, pagrindinis įtvirtinimas Rytų Lietuvoje, dažnai priklausydavo vyresniesiems Gediminaičiams ir neatsitiktinai ten 1378 m. pastatyta viena pirmųjų katalikų bažnyčių Lietuvoje. Beje, Gediminaičių simbolis – „Gedimino stulpai“ kildinamas iš stilizuotų pilies-miesto vartų. Ukmergės piliakalnio struktūra leidžia spėti, jog pilies vartai buvo pietrytinėje jo dalyje, o jų šonuose būtent ir stovėjo pilies bokštai.
Kitas akcentas – Pabaisko mūšis, įvykęs 1435 metų rugsėjo 1 dieną. Tai buvo dviejų kunigaikščių Gediminaičių, pusbrolių – Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto karo dėl Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sosto kulminacija. Po Vytauto mirties 1430 m. Didžiuoju kunigaikščiu tapęs Švitrigaila mėgino tęsti Vytauto politiką ir karūnuotis karaliumi. Tačiau tam pasipriešino Žygimantas Kęstutaitis. Šį mūšį Švitrigaila pralaimėjo, Livonijos ordinui šis mūšis buvo tolygus kryžiuočių sutriuškinimui Žalgirio mūšyje – ordinas po jo jau nebeatsigavo. Pabaisko mūšis padėjo išvengti galimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo, bet sustiprino Lenkijos įtaką kunigaikštystei.
Pasirašant memorandumą prisiminta padėtis Ukrainoje. Žuvusieji Kijeve pagerbti tylos minute. Svečias atvirai papasakojo, kas vyksta Kijeve, kaip žmonės kovoja ir žūsta ar sužalojami už Ukrainos ateitį.
Arvydas Pėšina
