Tyrimas: turtą draudžia tik kas penktas šalies gyventojas

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” užsakymu birželio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad tik kas penktas gyventojas draudžia savo turtą. Tuo tarpu 74 proc. namų ūkių nėra apsidraudę.

„Dabartinė ekonominė situacija didina rizikingumą šalyje – liepą ir rugpjūtį dėl atostogų sezono daugėja vagysčių. Be to, vasarą dėl gausių liūčių ir audrų didėja turto užliejimo ar gaisro tikimybė. Nesidraudžiantys žmonės rizikuoja savo finansine gerove – nelaimės atveju jiems tektų savomis lėšomis atstatyti prarastą turtą ar kompensuoti kitiems padarytą žalą. Tai ypač aktualu dabar, kai daugelyje sektorių mažėja darbo atlygis ir dėl augančios bedarbystės žmonės tampa labiau finansiškai pažeidžiami”, – teigia „PZU Lietuva” Žalų departamento direktorius Ričardas Morkvėnas.

Pasak jo, tyrimas atskleidė, kad labiausiai riziką įvertina ir savo turtą drausti labiausiai linkę didžiausias pajamas vienam šeimos nariui gaunantys žmonės. Tuo tarpu tie, kurių šeimos pajamos yra mažos, draudimui neskiria lėšų arba nemato poreikio draustis, nors jiems nelaimės atveju finansinė našta būtų sunkiausiai pakeliama.

Du trečdaliai gyventojų, kurie draudžia savo turtą, apdraudžia tik nekilnojamą turtą, t.y. būsto sienas. Tai daugumą besidraudžiančiųjų įpareigojo bankai imant būsto kreditus. Tuo tarpu kilnojamąjį turtą, t.y. daiktus, draudžia tik du iš penkių savo būstą apdraudusių žmonių. Tai reiškia, kad trims iš penkių žmonių gaisro, vagystės ar užliejimo atveju visą kilnojamąjį turtą – buitinę ir vaizdo techniką, baldus ir kitus vertingus daiktus tektų atstatyti savomis lėšomis.

„Šalyje ženkliai mažėjant perkamajai galiai, mažėja išduodamų paskolų ir vartojamųjų kreditų, todėl praradus turtą, jį atstatyti tampa vis sudėtingiau. Būsto ir jame esančio kilnojamojo turto draudimas yra viena iš ekonomiškiausių priemonių užsitikrinti savo saugumą, nes vidutinė įmoka siekia 130 Lt, o vidutinė išmoka sudaro virš 3000 Lt” – sakė Ričardas Morkvėnas.

Tyrimo duomenimis, jei namų ūkiai turėtų pakankamai lėšų apsidrausti nuo vagysčių, 18 proc. namų ūkių apdraustų savo turtą iki 10 tūkst. Lt sumai, 27 proc. apdraustų 10-30 tūkst. Lt sumai, 13 proc. draustųsi 30-50 tūkst. Lt sumai, o 16 proc. didesnei nei 50 tūkst. Lt sumai. Didesnei sumai savo kilnojamąjį turtą linkę drausti 30-49 m. žmonės bei turintys didžiausias šeimos pajamas žmonės.

2008 m. „PZU Lietuva” išmokėjo 93.7 mln. Lt draudimo išmokų. Sausio-gegužės mėnesiais buvo išmokėta 39.6 mln. Lt, tai yra 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2009 m. birželio mėnesį. Ją „PZU Lietuva” užsakymu atliko tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai”. Apklausoje dalyvavo 1009 Lietuvos gyventojai (18 m. ir vyresni). Apklaustųjų sudėtis atitinka tokio amžiaus Lietuvos gyventojų sudėtį pagal paskirtį, gyvenvietės dydį, amžių, lytį ir tautybę.