Nors Ukmergė yra tarp seniausių šalies miestų ir skaičiuoja jau beveik 700 metų, tačiau atvykę turistai apie miesto istoriją praktiškai nieko nesužinotų. Tokios mintys kilo dešimčiai ukmergiškių, vieną sausio šeštadienį dalyvavusių patyrimo žygio organizatoriaus Kastyčio Kvietkausko organizuotame žaidime-žygyje „Ukmergės praeitis, dabartis ir ateitis”.
Kastytis Kvietkauskas su bičiuliais kasmet naujus metus pasitinka plaukdami baidarėmis, tačiau šį kartą bendraminčiams nusprendė pateikti siurprizą. Šio žygio metu abi komandas lydėjo ir vilkmerge.lt reporteriai.
Iš pradžių visi turėjo dalyvauti patyrimo žygyje ir tik surinkus reikiamą informaciją, žygeiviai galėjo plaukti baidarėmis. Dviems komandoms, kuriose buvo po keturis narius, reikėjo rasti informaciją apie Ukmergės istoriją, pradedant nuo 13 amžiaus. Viena iš sąlygų ta, kad dalyviai, priklausomai nuo tuo metu „esamo” amžiaus, negalėjo naudotis jokiomis dabartinėmis technologijomis – nešiojamais kompiuteriais, mobiliais telefonais, laikrodžiais, negalėjo net užsukti į atitinkamas įstaigas, jei jų tame amžiuje dar nebuvo. Dalyviai galėjo prašyti tik žmonių pagalbos.
Kaip pasakojo žygeiviai, jie apie būsimą žaidimą ir jo užduotis nieko nežinojo. Tik sužinojus ir pradėjus jas vykdyti, paaiškėjo, kad mieste turizmo padėtis yra apverktinoje būklėje.
Pirmiausia abi komandos užduotis bandė įveikti savo jėgomis, pasitelkdamos tai, ką žinojo iš Ukmergės istorijos bei naudodamiesi vienintele duota knyga, kurioje galima buvo rasti šiek tiek istorijos. Tačiau dalyviai greitai pripažino, kad apie gimtojo miesto istoriją žino ne tiek ir daug. Todėl, pasijutę turisto kailyje, nutarė ieškoti pagalbos tam Ukmergės raj. savivaldybės sukurtose institucijose. Ukmergiškiai „turistai” buvo gerokai nustebę, kuomet atėję prie Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro sužinojo, kad jis dirba tik darbo dienomis. Savaitgaliais šio centro durys yra uždarytos. „Palinkėjimas XXI amžiaus žmonėms, kad jei tai yra turizmo centras, tai jis turėtų dirbti pačiomis geriausiomis turistams dienomis. T.y. šeštadieniais ir sekmadieniais būti atviras žmonėms, užsieniečiams, tame tarpe ir ukmergiškiams,” – kalbėjo žygyje dalyvavęs A.Smetonos gimnazijos vadovas Adolfas Girdžiūna. Jam antrino ir komandos kapitonas, UAB „Likmerė” generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis. „Savaitgalis, kada žmonės migruoja ir trokšta kažką sužinoti ir pamatyti, informacijos jokios negauna, nes turizmo centras nedirba nei šeštadienį, nei sekmadienį. Dirba tik darbo dienomis, bet darbo dienomis ir visi kiti dirba,” – kalbėjo M.Kasmauskis.
Vedami azarto, komandos nariai rankų nenuleido ir toliau bandė rasti kas jiems galėtų padėti. Žygeiviai nusprendė užsukti į miesto centre esantį viešbutį. Tuomet budėjusi administratorė „turistams” taip pat niekuo pagelbėti negalėjo. Tačiau į pagalbą pakvietė tuo metu viešbučio restorane dirbusį visiems žinomą ukmergiškį Juozą Songailą. Tiesiogiai su turizmu nesusijęs vyriškis nuoširdžiai bandė padėti žygeiviams, tačiau ir jam teko nuleisti rankas, nes viešbutyje esanti literatūra atspindi tik du paskutinius Ukmergės gyvavimo amžius. „Turistams” nepadėjo ir ant universalinės parduotuvės savivaldybės pakabintas lankytinų vietų žemėlapis. Žygeiviai laimę bandė ir privačiame miesto knygyne, tačiau jokios literatūros nerado ir čia. Komanda patraukė į Vlado Šlaito viešąją biblioteką, tačiau ir čia ne kažin ką pešė.
Didžiausias viltis žygeiviai dėjo Kraštotyros muziejui. Tačiau vos įžengus į muziejų, darbuotojos jiems pareiškė, kad bilietai pas juos brangūs, net po 4 litus. „Gal dėl šviesą atspindinčių liemenių, kuriomis mus apvilko žygio organizatorius, muziejininkės nusprendė, kad 4 litai mums ne pagal kišenę?”, – stebėjosi „turistai”. Muziejuje, kaip ir visur kitur, vėl kartojosi tas pats raktinis žodis „Nežinau”. „Kiek patys radome, tiek ir gavome informacijos. Muziejaus darbuotojai mums ne itin pagelbėjo,” – sakė žygio dalyviai.
Baigę žygį, visi vienbalsiai nutarė, kad atsakingi savivaldybės institucijų žmonės apie istoriją turėtų kalbėti kaip iš švento rašto ir visus nušviesti apie Ukmergę nuo pat jos įsikūrimo pradžios, tačiau anaiptol, pamatę „geltonuosius žmogelius” (visi dalyviai saugumo sumetimais vilkėjo geltonas šviesą atspindinčias liemenes) visi puolė į paniką ir ėmė skambinti savo įstaigų vadovams ar dar kažkam,” – po žygio įspūdžiais dalinosi „turistai”.
Muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė griežtai atmeta žygeivių reiškiamas pretenzijas jos vadovaujamai įstaigai. „Tereikia pakelti telefono ragelį ir užsisakyti gido paslaugas bent prieš dieną. Pas mus ne darbo dienų nėra. Muziejus laimėjo projektą, kurio lėšomis netrukus bus įrengtas specialus terminalas, kuriame bus sudėta visa turima informacija,”- tikino direktorė.
Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė-konsultantė Karolina Jutkaitė vilkmerge.lt teigė, kad centras anksčiau dirbdavo ir šeštadieniais, tiesa, tik sezono metu. Vėliau, kuomet čia laikinai buvo perkeltas Ukmergės teismas, darbo laikas buvo pakeistas. Tačiau pasibaigus žiemai ir prasidėjus turistiniam sezonui, centras planuoja vėl dirbti ir šeštadieniais. „Konsultuojamės ir su kitais Turizmo ir verslo informaciniais centrais, domimės koks geriausias laikas dirbti. Darbo laikas labai priklauso ir nuo miesto dydžio, turistų kiekio. Mažesniuose miesteliuose ne visuomet efektyvu dirbti sekmadieniais,” – kalbėjo K.Jutkaitė.
Praėjusiais metais Turizmo ir verslo informacijos centrui rajono savivaldybė skyrė 70 tūkst. litų, o muziejaus išlaikymui – kiek daugiau nei pusę milijono litų.
vilkmerge.lt
Visą Ukmergės „turistų” žygį ir nuotykius prašome žiūrėti video reportaže:
Daugiau nuotraukų vilkmerge.lt FACEBOOK ČIA.
