Gegužės 10 d. jau trečią kartą Lietuvoje vyks akcija „Euromelanomos diena“, kurios tikslas – skleisti pirminę ir antrinę odos vėžio bei melanomos prevenciją, mažinti sergamumą navikais ir neigiamus padarinius visuomenei.
Melanoma gana retas piktybinis navikas, tačiau sergamumas šia liga didėja. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų moterims, vienas trečdalis vyrams. Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima 11%, tačiau nuo jos miršta 75% odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Daugiausia pacientų būna 57-erių metų amžiaus, o 75% pacientų būna jaunesni nei 70-ies. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 97% pacientų. Manoma, jog apie 50% melanomų išsivysto iš gerybinių odos navikų – apgamų (melanocitų sankaupų), o kitos netvarkingai dauginantis pigmentinėms odos ląstelėms – melanocitams.
Patikimai įrodyta, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi ilgalaikis saulės poveikis odai. Susirgti melanoma labiau rizikuoja tie žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tas ypač būdinga turintiems labai šviesią, strazdanotą odą, šviesius ar rudus (raudonus) plaukus ir mėlynas akis. Pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką ateityje susirgti melanoma. Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje, taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė.
Melanoma gali atsirasti daugelyje organų, tačiau 90% atvejų ji atsiranda odoje, likusieji 10% atvejų – pasiskirsto akyse, smegenų dangaluose, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto bei lytinių organų gleivinėse.
Melanomos simptomai
Dažniausiai melanoma išsivysto sveikoje, be apgamų odoje, o mažiau negu trečdalis – iš odos apgamų, dažniau įgimtų. Paprastai pirmieji požymiai, kuriuos galima pastebėti, yra atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė ten, kur anksčiau buvo visai švari oda, arba padidėjęs apgamas ar patamsėjusi jo spalva. Apgamų gali būti bet kurioje kūno odos vietoje, bet labiausiai įprasta jų vieta yra kojos, liemuo, nugara. Daugumos sveikų apgamų spalva rusva, vienoda, jie yra taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, paviršius švelnus. Didėdamas supiktybėjęs apgamas plinta į plotį, nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma. Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio krašto briauna parausta. Taigi pagrindiniai melanomos požymiai yra netaisyklingumas: netaisyklinga forma, pakitusi spalva. Reikia pažymėti, kad odos melanomai būdingas spartus naviko augimas. Negydant, navikas skverbiasi į odą gilyn, darinio paviršius tampa gruoblėtas, navikas pradeda kilti ir į aukštį, tampa mazgo pavidalo, gali išopėti. Vėliau ligos metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, kitose tolimose nuo pirminio židinio odos vietose bei vidaus organuose. Niežėjimas ir kraujavimas melanomos atveju yra vėlesni simptomai, jie gali pasitaikyti ir esant gerybiniam apgamui. Taigi šie simptomai nebūtinai reiškia apgamo supiktybėjimą. Bet koks neįprastas ženklas odoje, atsiradęs ir neišnykstantis per 1,5-2 mėnesius, turi būti parodytas gydytojui. Labai nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, bet, kilus įtarimui, geriausia apsilankyti pas gydytoją, nes kuo anksčiau liga nustatoma, tuo sėkmingesnis jos gydymas.
Prevencija
Geriausiai savo odą nuo per didelio saulės poveikio galima apsaugoti ir melanomos išsivystymo tikimybę sumažinti saulėtu metų laiku dėvint tinkamą aprangą, galvos apdangalus, naudojant apsauginius kremus ar losjonus. Jei oda, veikiama saulės spindulių, linkusi greitai ir stipriai rausti ar dar neįpratusi prie saulės poveikio, tada ypač svarbu ją tepti apsauginiais kremais. Ypač tai svarbu vaikams.
