Ant kiekvieno Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKIEKK) išrašomo dokumento spausdinamas paveikslėlis – šūkis, „Tikime Laisve, 1990 kovo 11”. Reikėtų suprasti, kad taip (VKIEKK) pažymi šalies nepriklausomybės dvidešimtmetį. Iš (VKIEKK) susirašinėjimo su UAB „Miesto energija” ir Ukmergės rajono savivaldybe, man susidarė įspūdis, kad minėtame paveikslėlyje praleistas vienas žodis. Ir ant kiekvieno komisijos dokumento, minint šalies nepriklausomybės dvidešimtmetį, turėtų atsirasti paveikslėlis – šūkis – „Tikime Monopolijų Laisve”.
Pabandysiu pagrįsti savo teiginį. Nesigilinsiu čia į karo, tarp UAB „Miesto energija” ir rajono savivaldybės detales, nes cituojamų raštų turinys nuo karo veiksmų nepriklauso. (VKIEKK) taip pat aiškintų bet kuriai kitai šalies savivaldybei.
Kelios citatos iš (VKIEKK) siunčiamo dokumento Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje: „Komisija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenziją, o 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekimo licenzija išduodama neterminuotam laikui tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje”.
Kad nekiltų jokių abejonių (VKIEKK) dar ir detaliau paaiškina šį savo teiginį: „Komisija pažymi, kad 2003 m. lapkričio 18 d. išdavė UAB „Miesto energija” šilumos tiekimo licenciją, suteikiančią teisę UAB „Miesto energija” neterminuotai verstis šilumos tiekimo veikla Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose. Minėta licencija yra galiojanti, nėra komisijos sustabdyta ar panaikinta, todėl UAB „Miesto energija” turi visas teises ir pareigas, keliamas šilumos tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar savivaldybė sprendimu galėjo pavesti UAB „Ukmergės šiluma” ir UAB „Dainavos energetika” vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą toje teritorijoje, kuri išimtinai priklauso UAB „Miesto energija”.
Iš šio komisijos aiškinimo aš matau laisvę tik monopoliniam šilumos tiekėjui, ir jokios laisvės šilumos ir karšto vandens vartotojui. Įdomu, kaip komisija spręstu ginčą po 5 metų, kuomet būtų pasibaigusi šilumos ūkio nuomos sutartis. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad (VKIEKK) teigtų kaip ir dabar, „Komisija pažymi, kad 2003 m. lapkričio 18 d. išdavė UAB „Miesto energija” šilumos tiekimo licenciją, suteikiančią teisę UAB „Miesto energija” neterminuotai verstis šilumos tiekimo…. .
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar savivaldybė sprendimu galėjo pavesti nuo „2015 m.” UAB „Ukmergės šiluma” ir UAB „Dainavos energetika” vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą toje teritorijoje, kuri išimtinai priklauso UAB „Miesto energija”. Įdomu, kaip yra motyvuojamas šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, kurioje teigiama, kad šilumos tiekimo licenzija išduodama neterminuotam laikui tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje.
O gal Ukmergės rajono ar bet kurios kitos šalies savivaldybės pareigūnai pradėjo ne iš to galo. Gal jie pirmiausia turėjo prašyti (VKIEKK), kad būtų panaikinta licencija dabartiniam šilumos tiekėjui ir tik tada imtis konkrečių veiksmų?
Pasirodo komisija ir tai numatė rašydama šį raštą Vyriausybės atstovui „Papildomai pažymėtina, kad savivaldybė kreipėsi į komisiją, prašydama skubos tvarka panaikinti UAB „Miesto energija” licenciją Šventupės ir Dainavos kaimų teritorijose. Tačiau akcentuotina, kad licencijų galiojimo panaikinimo pagrindai griežtai reglamentuoti Šilumos ūkio įstatyme bei Licencijavimo taisyklėse, t.y. licencijos galiojimas gali būti panaikintas jeigu teisės aktų nustatyta tvarka įrodoma, kad licenciją turintis asmuo, kurio licencijos galiojimas tais pačiais metais jau buvo sustabdytas, pakartotinai pažeidžia nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas arba nepašalina pažeidimų per licenciją išduodančios institucijos nustatytą terminą, licencijos galiojimas sustabdytas, o licenciją turintis asmuo verčiasi licencijuojama veikla, juridinis asmuo likviduojamas ar pasibaigia dėl reorganizavimo, licenciją turintis asmuo pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą, licencija turintis fizinis asmuo miršta. Taigi, siekdama nustatyti, ar yra pagrindas naikinti licenciją, institucija privalo laikytis teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl šilumos ir karšto vandens vartotojų interesai, kol bus vykdomos minėtos procedūros, neatnaujinus šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklos vartotojams, taip pat nebūtų užtikrinti”.
Ir vėl galvoju, kodėl toks pats scenarijus negalėtų būti ir 2015 m. L. Nugaras su dar keliolika politikų daugiabučių namų gyventojus pardavė neterminuotam laikui. Beje, šioje citatoje jau prisiminti ir šilumos vartotojai. Tačiau jie prisiminti tik tada, kai į šilumos tiekėjo kišenę nustoja byrėti pinigai už išpūstas karšto vandens kainas (kol netiekiamas karštas vanduo). Kodėl teigiu, kad kainos išpūstos? O todėl, kad realias kainas nustato tik laisva rinka. O šiuo atveju yra tik vienintelis tiekėjas, kuriam priklauso išimtinė teisė tiekti šilumą ir karštą vandenį. Nematau jokios laisvės vartotojui, tik tiekėjui.
Citata iš (VKIEKK) rašto rajono savivaldybei: „Šilumos tiekimo licenciją komisija gali keisti tik įmonės prašymu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisinėje valstybėje itin svarbus teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris reiškia įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad licencijos išdavimas UAB „Miesto energija” suteikė teisėtą lūkestį, jog ji, pagal galiojančius teisės aktus teisėtai įgijusi licencija ir laikydamasi licencijuojamos veiklos sąlygų, galės užsiimti veikla, nurodyta licencijoje ir tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos licencijoje.”
O kur žmogaus, gyventojo teisėti lūkesčiai mažiausia kaina gauti šilumą ir karštą vandenį? Tad ir vėl Laisvė tik monopolininkui.
Suprantu, kad (VKIEKK) tik prižiūri kaip laikomasi galiojančių įstatymų normų. Bet tai tada kyla klausimas, kas gina eilinį šilumos ir karšto vandens vartotoją? Manau, kad (VKIEKK) geriausiai žino visas šalies šilumos ūkio peripetijas. Tad tik jie objektyviausiai galėtų informuoti tiek Vyriausybės, tiek Seimo narius dėl įstatymų pataisų, kurios iš monopolio gniaužtų išlaisvintų šilumos ūkį. Išardžius monopolijas būtų pateisinti teisėti gyventojų lūkesčiai mažiausia kaina gauti šilumą ir karštą vandenį. Tačiau ar tada reikėtų tokios įstaigos kaip (VKIEKK)?
