Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės 25 metines, tuo pačiu galime sakyti, kad šalies gyventojai tiek pat metų svajojo ir siūlė tiesiogiai rinkti ir rajonų merus, seniūnus. Tai galiu patvirtinti aš, Julius Kazėnas, kaip tiesioginis tų Kovo 11 dienų dalyvis. Jau tą pačią bemiegę naktį diskutavome apie tiesioginius rajonų vadovų rinkimus. Svajonei išsipildyti reikėjo ketvirčio amžiaus, galime diskutuoti per ilgai ar per trumpai tai vyko. Aš skaitau, kad siaubingai ilgai. Bet faktas jau įvykęs ir paanalizuokime, koki įstatymą mums sukurpė, per 10 metų svarstydami mūsų tautos išrinktieji.
Išoriškai viskas atrodo gražiai. Keliami kandidatai į merus ir merus – tarybų narius. Sudaromi du sąrašai. Sąrašuose absoliuti dauguma pirmieji asmenys ir tie patys vėl kandidatai į merus, už jų rikiuojasi visas būrys jo partijos narių, kuriuos jo partiečiai atrinko kaip būsimus rajonų tarybų narius. Rinkėjas gavo tuos du biuletenius: žiūri tame 50 kandidatų sąraše yra jo kaimynas, giminaitis ar kitas artimas žmogus, todėl jis balsuodamas už sąrašą jame balsuoja ir už merą, nes būtų kvailoka viename sąraše balsuoti ,,už“, o jau kitame lyg ir ,,prieš“. O kitas iš tikrųjų pats išsikėlė be jokių už jo stovinčių partijų, ar galbūt plačiai taip propaguojamų visuomeninių komitetų. Tiesa, o ar kas nors paanalizavote tokiu komitetų sudėtį: šeimos nariai, pora kaimynų, pora bendradarbių. Ar toks darinys gali rimtai atstovauti rajono gyventojams, tokiu atveju skaityčiau, kad partijos yra mažesnis blogis nei visuomeniniai 14-15 žmonių atskaitingi komitetai. Tiek surinkti balsų kiek surinko 30 ar 40 žmonių, plius partijos reklaminiai pinigai, visada nugalės.
Ir ką gauname. Vietoje taip tikėtų tiesioginių merų rinkimų gavome optinę apgaulę. Paanalizuojame rinkimų rezultatus. Pvz., Ukmergės rajono savivaldybės rinkimų pjūviu. Vyriausioji rinkimų komisija pateikė tokius skaičius, kad 14316 ukmergiečių balsavo už 262 kandidatus į rajono tarybos narius, vadinasi už juos vidutiniškai balsavo 55 ( 14316 : 262 ) atėjusiųjų prie balsadėžių. Atitinkamai pagal kandidatus į merus: nuo aukščiausio 156 iki 20. Nepriklausomas nuo jokių partinių sąrašinių intrigų, jokiu įsipareigojimų kitiems, o tikrai atstovaujantis tik rajono gyventojams ir save išsikėlęs kandidatas gavo 420 balsų, tai yra net už daugiausiai balsų surinkusį turėjo gauti beveik 3 kartus didesnį gyventojų pasitikėjimo mandatą.
Pasirodo, „ne tau Martynai mėlynas dangus”. Turim oficialų lyderį. Skaičiai negailestingi, bet ne veltui seimūnai 10 metų kūrė tiesioginių merų rinkimų Įstatymą. Įstatymas yra, tik Jūs niekada pagal jį neišrinksite savo lyderio, savo Mero, kaip turėjome taip ir turėsime partinę ar komitetinę marionetę.
Julius Kazėnas – Ukmergės miesto bendruomenės pirmininkas
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
