Gražus tarptautinis miestų bendradarbiavimas pasireiškia įvairiais aspektais. Dažniausiai tai būna kultūriniai, sportiniai ryšiai. Kultūriniai ryšiai plečiasi ir Ukmergės draugystėje su Didžiosios Britanijos Vusterio miestu. Jame svečiavosi keturios ukmergiškės, pristačiusios anglams mūsų tautodailininkų darbus.
Draugystė tarp miestų prasidėjo nuo anglų paieškų turėti miestą-draugą iš Lietuvos. Vusteryje gyvena Lietuvos garbės konsulas Anglijoje Keith Stoke-Smith. Ukmergiškis, Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministras Vygintas Ušackas, bendradarbiaudamas su juo pasiūlė užmegzti ryšius su Ukmerge. Užpernai, Anglijos susigiminiavusių miestų asociacijos delegacija buvo atvažiavusi į mūsų miesto šventę. Pernai Vusteryje viešėjo rajono meras Algirdas Kopūstas ir keli tarybos nariai. Taip stiprinami ryšiai, tarp miestų planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.
Dalyvauti mugėje Vusteryje vyko savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Lolita Gerulskienė, Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos socialinė darbuotoja Indrė Sinkevičiūtė, tautodailininkų atstovė Daiva Malinauskienė ir rankų darbo papuošalų autorė Vilija Poškienė.
Šiųmetėje mugėje jau ne pirmą kartą dalyvavo svečiai iš JAV, Prancūzijos ir Vokietijos. Pirmą kartą mugėje dalyvavo ispanai ir ukmergiškiai. Ukmergiškės prekiavo tautodailininkų dirbiniais. Pavyzdžiui, L. Gerulskienė pirkėjams siūlė Rimano Zinkevičiaus skulptūras, I. Sinkevičiūtė- neįgaliųjų dirbinius.
L. Gerulskienė pasakojo, kad prekyba sekėsi prastai. Nes ir Anglijoje jaučiama krizė. Anglai daugiausia pirko 1-2 svarus kainuojančius dirbinius. O mūsų darbai buvo pakankamai brangūs. Pavyzdžiui, tautodailininkų megztos vilnonės kojinės kainavo 10-14 svarų. Nors jos buvo ir labai gražios, anglai jomis stebėjosi, bet nepirko. Todėl kitais metais jau bus žinoma ką vežti. Didelę paklausą turėjo dirbiniai iš šiaudų, kalėdiniai krepšeliai. Kitų šalių atstovams prekiauti sekėsi geriau. Pavyzdžiui, vokiečiai pirkėjams siūlė karšto vyno, ispanai kepė blynus.
Kvietime buvo nurodyta kaip prekeiviai turi apsirengti. Reikėjo puoštis Viktorijos laikų drabužiais arba tautiniais rūbais. Kadangi lietuvių tautiniai drabužiai daug sveria, o ukmergiškės daugiau norėjo reprezentuoti tautodailininkų darbus, tai buvo panaudotas minimalistinis stilius. L. Gerulskienė džiaugėsi, kad ukmergiškės egzotiškai atrodė su pagoniškom kepurėm ir skarom. Mūsų apranga anglams labai patiko. Jie moteris stabdė gatvėse, prašė kartu fotografuotis, paskolinti kepuryčių. Netgi siūlėsi kepurėles nupirkti. Sakė, kad ukmergiškės atrodo kaip elfai.
Virš prekybos staliuko, kuris kartu su kitų svečių staliukais stovėjo garbingoje vietoje – prieš savivaldybę, kabojo užrašas didelėm raidėm – Lietuva. Todėl prie staliuko ateidavo daug Anglijoj gyvenančių lietuvių. Ukmergiškiais domėjosi spauda, vietinis laikraštis padarė reportažą.
