Baigiantis 2015-iesiems, lapkričio 27-ąją Antano Smetonos gimnazijoje praūžė didžiausias renginys dešimtokams – kasmetinė tautinė vakaronė. Tiesa, šiais metais švenčianti 12-tąįį gimtadienį. Šią eilę metų besitęsianti graži tradicija jau tapo neatsiejama gimnazistų gyvenimo dalis, liksianti jiems visą likusį gyvenimą, kaip ypatinga tautos paveldą puoselėjanti duoklė.
Tradicijų vejama šitokia mintis kilo muzikos mokytojai Jūratei Martinkutei, save vadinančiai folkloro entuziaste. Daug metų mokytoja veda vakarones kitoms auditorijoms, tad pamačiusi, kaip tai smagu ir naudinga, nusprendė suorganizuoti tokią šventę ir mokiniams. Taip pat, tai puikus ir netradicinis būdas parodyti ką moksleiviai išmoko per išeitą kursą. Šitokia idėja leidžia praktiškai pritaikyti turimas žinias.
Renginio metu gimnazijos antrų klasių mokiniai pristatė įvairius regionus. Kurį regioną pristatys kuri klasė – nuspręsta burtų keliu. Pasiruošimui laiko skyrė kelėtą mėnesių, tad ir pristatymai turėjo išeiti gana išplėtoti. Į regiono pristatymą įėjo dainos, šokiai, rateliai, tradiciniai patiekalai, tautinio kostiumo pristatymas ir demonstravimas, mįslės, žaidimai, svečias iš regiono ir, žinoma, dainos. Reprezentuoti savo kraštą mokiniai turėjo apsirengę tautiniais kostiumais. Autentiškų, iš reikiamo regiono, tiesa, nebuvo lengva gauti, todėl ne visi, bet bent viena pora atrodė it tikri žemaičiai ar aukštaičiai. Iš mokinių kalbų, galima spręsti, kad jiems labiausiai patiko patiekalai ir šokiai, tačiau gražiausiai atliktos buvo dainos. Liaudiškumu ir kultūros puoselėjimu pripildytas pasiruošimas įkvėpė mokinius labiau domėtis savąja autentika, ją mylėti.
Prie mokinių prisijungė šiai tradicijai neabejingi ir savo gimtajam regionui prijaučiantys suaugusieji. Žemaičiams talkino šokių mokytoja Regina Zabielienė. Ji pasakojo apie save, savo šaknis ir jaunystę Lietuvos vakaruose. Didžiausią įspūdį paliko žemaitiška tarmė, kuria vis dar kalba puikiai.
Dzūkai į savo pristatymą pakvietė Emilės Karalevičiūtės močiutė Janiną Lobinienę. Janinai aštuoniasdešimt, tad ji papasakojo kaip savo jaunystėje vakarodavo, eidavo į gegužines. Suvalkuose svečiavosi Indrės Bareikytės tėtis Virgilijus Bareikis. Šis grojo armonika – akomponavo suvalkiečių šokiui. Aukštaičių svečiu pabuvo biologijos mokytojas Raimondas Platūkis, kuris padainavo tarmišką dainą. Turiu pažymėti, kad dainą atliko akapela, tačiau salė aidėjo nuo sodraus vyriško balso.
Vakaronėje sutikę dalyvauti mokytojai, giminės taip pat prisidėjo ir paįvairino žinias, gilinimosi procesą, rodė lietuviškumo ir patriotiškumo pavyzdį. Renginys sulaukė pasisekimo, praėjo sklandžiai. Mokiniams svarbu atsigręžti į savo kultūra, tautos praeitį. „Man atrodo, kad tai labai svarbu. Šiomis dienomis, kai mes tampame labai kosmopolitiški, kai šeimose beveik niekas nedainuoja liaudies dainų, (net lietuviškai nebenorima dainuoti!), nepuoselėja tautiškų tradicijų, mokykla gali būti ta salelė, kurioje jaunas žmogus gali dar prie to prisiliesti. Manau, kad tai ugdo patriotiškus jausmus, pasididžiavimą tokia turtinga ir vertinga mūsų tautosaka, tradicijomis, padeda kiek galima ilgiau išsaugoti mūsų identitetą ir kultūrą.“ – pasakoja vakaronės iniciatorė J. Martinkutė.
Galbūt patiems mokiniams dabar tai neatrodys taip svarbu, bet tai didelis indelis į ateitį, į asmenybės formavimą. Juk, kaip sakoma, nepažinęs praeities, nesukursi ateities. „Labai nuostabu, kad tokioj modernioj visuomenėj galima pabandyti įsijausti į senovės žmonių gyvenimus, patiem daugiau sužinot apie savo tautos kultūrą. Labai linksma matyti visus apsirengusius tautiniais kostiumais, ragauti įvairių ir nematytų patiekalų.“ – mintimis dalinasi 2d klasės mokinė Guoda Taraškevičiūtė. Taip pat ir be geros atmosferos nebūtų buvę taip šaunu. „Verta dalyvauti, nes pasiruošimas tam suvienija visą klasę, galima tikrai linksmai praleisti laiką. Taip pat patiko gera energija vyraujanti visą laiką.“ – sako 2c klasės moksleivė Kamilė Juknytė.
A. Smetonos II d klasės gimnazistė Guoda Strelčiūnaitė
