Taujėnų dvare skambėjo įvairių šalies rajonų vokalinių ansamblių atliekamos dainos. Čia vyko Respublikinis kamerinių ir vokalinių ansamblių festivalis – konkursas „Šventosios gaida“. Dvaro aplinka ne tik pakiliai nuteikė dalyvius, bet ir leido jiems susitikti su dvaro personažais – kunigaikščiu Radvila, jo kuzina Celestina, poetu, tarnaite.
Šventėje dalyvavo kolektyvai iš Pasvalio, Panevėžio, Šilalės, Kupiškio, Kudirkos Naumiesčio, Kazlų Rūdos, Kelmės, Pabradės, Šakių, Anykščių, Jurbarko, Kybartų, Pakruojo, Kauno ir Šiaulių rajonų. Ukmergę festivalyje – konkurse atstovavo Kultūros centro Taujėnų filialo mišrus kvartetas (vad. Nijolė Janulienė) ir Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“ (vad. Jūratė Martinkutė). Taujėnų dvare dainavo 18 kolektyvų, kuriuose buvo apie 200 dalyvių.
Visi kolektyvai turėjo sudainuoti po vieną lietuvių liaudies, originalią lietuvių kompozitoriaus ir užsienio kompozitoriaus dainą. Kolektyvų pasirodymus pagal programos savitumą, atlikimo meninį lygį ir sceninę kultūrą vertino komisija, kuriai pirmininkavo choro dirigentas ir dainininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišraus choro meno vadovas ir dirigentas, chorinio dainavimo katedros vedėjas docentas Dainius Puišys. Vertinimo komisijoje dirbo: Vilniaus edukologijos universiteto choro „AVE VITA“ meno vadovas ir dirigentas, Vilniaus edukologijos universiteto Kultūros ir meno edukologijos instituto muzikos katedros docentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos chorinio dirigavimo katedros lektorius Kastytis Barisas, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choro vadovė, ekspertė Jolita Vaitkevičienė, Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus pedagogės – Birutė Baguckienė ir Dalia Sližytė.
1999 metais pradėtas organizuoti Ukmergės kultūros centre 2011 metais jis persikėlė į Taujėnų dvarą. Keturioliktą festivalį – konkursą, skirtą chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus Prano Sližio 100-osioms gimimo metinėms, pradėjo Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus styginių orkestras (vad. Virginija Mažeikienė, koncertmeisterė Rasa Ermolavičienė).
Nuskambėjus visų festivalyje – konkurse dalyvavusių kolektyvų dainoms, salėje netikėtai pasirodė pats dvaro šeimininkas – kunigaikštis Radvila. Jis pranešėjo paprašė palydėti komisiją į pasitarimą, o visus dalyvius pakvietė pasivaikščioti po dvaro parką. Parke kunigaikštis pasakojo įvairius nutikimus, papročius, apie parke gyvavusius prietarus. Priėjęs prie rotondos kunigaikštis pamatė kuziną (arba pusseserę) Celestiną. Ji, kartu su visais pasivaikščiojimo dalyviais sudainavo „Šią naktelę per naktelę“. Atsisveikinus su kunigaikščio kuzina toliau apžiūrinėtas parkas. Prie „peklos“, kur kažkada bausti baudžiauninkai, dainininkus pasitiko joje dviem šimtams metų įkalinta valstietė, kuri papasakojo apie visas kunigaikščio paleistuvystes. Vėliau visi pasiekė istorinį svirną, kurio viduje buvo ekspromtu kūręs ir skaitęs eiles poetas.
Grįžus komisijai, jos pirmininkas pasidžiaugė, kad „ūkininkai pavasarį dar lauks derliaus, o Jūs jį jau turite“. Visus kolektyvus apdovanojus padėkos raštais komisija nugalėtojams įteikė diplomus ir stiklines nominacijas.
Prano Sližio giminaitė Dalia Sližytė apdovanojo kolektyvus, atlikusius Prano Sližio harmonizuotas dainas. Padėkas ir Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ numerius ji įteikė Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus moterų vokaliniam ansambliui „Rasa“ (vad. Rasa Andžiuvienė, koncertmeisterė Gintarė Bagdonavičiūtė) sudainavusiam dainą „Sakė mane šiokią“, Kupiškio kultūros centro kameriniam chorui „Cantus vita“ (vad. Marijanas Remeikis) sudainavusiam dainą „Ant tėvelio didžio dvaro“, Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Medeinė“ (vad. Lina Valutkevičienė, koncertmeisterė Valda Puskunigienė) sudainavusiam dainą „Pavasario dienelėj“, Kudirkos Naumiesčio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui (vad. Aušra Ubartaitė, koncertmeisterė Sonata Murauskaitė) sudainavusiam dainą „Ant tėvelio didžio dvaro“ ir Anykščių kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Volungės“ (vad. Jurgita Baldauskienė, koncertmeisteris Stanislovas Aglinskas) sudainavusiam dainą „Ar aš ne vyšnelė“.
Komisija apdovanojo geriausią koncertmeisterę. Ja tapo Kauno rajono Samylų kultūros centro moterų vokalinio ansamblio „Lyra“ koncertmeisterė Raimonda Pauzienė. Išrinktas geriausiai lietuvių liaudies dainą atlikęs kolektyvas. Šią nominaciją pelnė Pabradės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis (vad. Larisa Isačenko, koncertmeisterė Stela Turica) atlikęs Gedimino Kalino aranžuotą dainą „Šią naktelę per naktelę“.
Mišrių balsų kategorijoje trečią vietą pelnė Kupiškio kultūros centro kamerinis choras „Cantus vita“ (vad. Marijanas Remeikis), antrą – Ukmergės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“ (vad. Jūratė Martinkutė, koncertmeisterė Daina Kriaučiūnienė). Nugalėjo Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Alkupis“ (vad. Lina Kairytė).
Lygių balsų kategorijoje trečią vietą užėmė Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“ (vad. Dalė Janušauskienė, koncertmeisterė Danutė Švedienė), antrą – Pakruojo rajono Linkuvos kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis „Šiaurys“ (vad. Methardas Zubas), pirmą – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Melodija“ (vad. Daina Kavaliauskienė, koncertmeisterė Danutė Streckienė).
Absoliučiai geriausiu kolektyvu pripažintas Šakių rajono Sintautų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“ (vad. Deividas Kerevičius).
Arvydas Pėšina
{youtube}AnJXCPCN4cM{/youtube}
