Vasario mėnuo – turtingas šventėmis. Prabėgus Užgavėnėms, atėjo Šv. Valentino diena, čia pat Lietuvos Valstybės Atkūrimo Diena.
Šiemet Šventupės bendruomenė bei saviveiklininkų kolektyvas, nutarė šventę „Meilei ir Tėvynei“, švęsti kitaip. Pasvarstęs mūsų bendruomenės kolektyvas nutarė pasikviesti į svečius vasario 14 dienai, 14-tai valandai, Utenos mokytojų senjorų kolektyvo mišrų vokalinį ansamblį „Svaja“.
Tad apie Pavasarį, Meilę ir Tėvynę, pasvajosime, padainuosime, draugiškai susiėję kartu su „Svajos“ kolektyvu.
Prisilietėme prie labai subtilios, trapios, aktualios temos – tai Meilės. Švelniu, geru žodžiu, skambia daina, mielu šypsniu, pasibuvimu drauge. Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu.
{adselite}Renginio pradžioje „Svajos“ kolektyvas ir salėje susirinkę žiūrovai, sugiedojome Tautišką Giesmę – kitaip sakant Lietuvos himną.
Meilė, kam ji bebūtų skirta – savo artimam, mamai, tėčiui, gamtai, gyvūnui, dainai, poezijai, Tėvynei, ji – neįkainuojama. Kartais meilė būna – tragiška, karšta, prarasta, sapnuota ir išgalvota. Dėl meilės tarp valstybių kadaise vyko net karai.
Kaip ir meilė, taip ir Tėvynė – kiekvienam Lietuvos piliečiui be galo brangi.
„Čia mūsų protėvių, bočių žemė, miškai ir kloniai, kaip žydros akys seselių – ežerai mėlynuoja, driekiasi upių ir upelių melsvi kaspinai, čia ošia pušys žalios, auksinis rugio javas“ – tai žodžiai skambėję dainose, šios sekmadienio popietės renginio metu skirti mūsų kraštui, sodžiui, Lietuvai – Tėvynei. Šie žodžiai jautriai paliečia kiekvieno mūsų širdies kertelę.
Šį šventinį renginį apipintą poezijos eilėmis ir dainomis, vedė šio kolektyvo narė Dalia Mikolaitienė.
Pasibaigus šventinei programai, pokalbį pratęsėme prie arbatos puodelio ir saldaus vaišių stalo. Sužinojome, kad „Svajos“ kolektyvas turi seniūnę – tai Angelė Malašinskienė. Kaip „Svajos“ moterys pasakojo, jog pernai, lapkričio mėnesį, jų kolektyvas paminėjo savo gražų, garbingą 10 metų jubiliejų. Šiam kolektyvui atsakingai vadovauja Adelė Čypienė.
„Šventerečiaus“ kolektyvo moterys irgi nelikome skolingos, mūsų lūpomis nuskambėjo romansinės giesmės, o prie mūsų prisijungė ir svečiai iš Utenos. Prieš išvykstant svečiams abu kolektyvai sudainavome dainą „Giminės“, kadangi svečiams kaip jie sakė, ši šventa vieta [Šventupė] labai patiko, abu kolektyvai susibičiuliavome, todėl pakvietė mus sekantį kartą atvykti pas juos į svečius, į Uteną. Kvietimą mūsų kolektyvas „Šventerečius“ su malonumu priėmė.
Kazimieras Šermukšnis, o taip pat Šventupės bendruomenės pirmininkas Vytautas Marčauskas, nuoširdžiai padėkojo Utenos mokytojų senjorų kolektyvo mišriam vokaliniam ansambliui „Svaja“, už skambias dainas, mielą, šiltą, švelnų, gražų žodį, už laimingas akimirkas sekmadienio popietėje praleistas kartu ir palinkėjo jų kolektyvui sveikatos bei sėkmės darbuojantis. Iki kitų malonių susitikimų.
„Šventerečiaus“ kolektyvo narė Genoefa Povilavičienė
{eventgallery event=’114660006053230309490@6251544737949161569′ attr=images mode=imagelist max_images=14 thumb_width=50 }
