Blunkančios vasaros spalvos pasiliejo Šventosios upės šlaituose. Jau užgęso vasaros dienos Šventupės dvaro parke. Klevai pagelto ir rudenio ašarom krenta. Parko alėjom prabėgo mūsų jaunystė, o šiandien senam parke jau laksto mūs vaikai ir anūkai.
Bet mes vis dar jauni, tai kartojam sau daugelį metų, o daina kitokių mūsų niekad ir nematė.
Vieną gražią spalio 5 dieną pasikrapščiau ausį ir į Leliūnus konkursan nuvykti rengiausi. Tik ne, negalvokit, ne viena. Su manim dar visas Šventupės romansinių dainų kolektyvas ,, Šventerečius‘‘ ir mūsų nuostabūs vadovai Daivutė, ir Kazimieras Šermukšniai. Su gitara dar mums talkino Eglė Staniūnaitė, o kai ji uždainavo apie rudienį , jos skaidrus balsas ne vienam suvirpino širdį.
Jau antri metai iš eilės, kai mes pakviesti į Anykščių kultūros centro Leliūnų skyriuje, Lietuvos kaimų ir mažų miestelių vokalinių ir romansinio dainavimo kolektyvų ir solistų tradicinę šventę – konkursą ,, Rudens dainų mozaika‘‘.
Dalyvavo penkiolika kolektyvų iš įvairių Lietuvos regionų, tame tarpe ir mūsų romansinio dainavimo kolektyvas ,,Šventerečius‘‘.
Puikiai organizuotas renginys, šilta atmosfera, pralaimėjusių nebuvo. Ačiū, nuostabioms Leliūnų kultūros namų vadovėms Vitai ir Irenai.
Noriu palinkėti visiems eiti su daina per gyvenimą, juk taip lengviau gyventi.
Esame dėkingi Ukmergės rajono kultūros centrui už suteiktą galimybę nuvykti į šią gražią šventę.
Ir vėl tamsiais rudens vakarais mūsų kolektyvo vadovas Kazimieras virkdys armoniką, Daivutė paduos akordą ir melodija nuplaus toli, toli Šventosios upe, ją pagaus ir atkartos tolimas miško aidas.
Emilija Vėbrienė ,,Šventerečiaus‘‘kolektyvo narė
