Ruduo. Saulės kaitros prisigėrę dega miškai. Nuo žarijų medžių lapai nuraudę, šoka vėjyje rudens tango. Dienos sparčiai trumpėja, vis dažniau kažkodėl verkia dangus. Trukdo žemdirbiams užsėti javais laukus. Pasodybiniuose sklypuose ir daržuose žmonės skuba sudoroti paskutinį derlių. Sode nuo obelų bumbsi obuoliai.
Ilgėjantys rudens vakarai žmones suburia visuomeninei veiklai – bendravimui, dainai, pasisėdėjimui, knygų skaitymui, siuvinėjimui, mezgimui, ir t.t. Moterys prisirinkusios sodo gėrybių dalinasi įvairiais kulinariniais, konservavimo receptais. Dėl prasto oro, drėgmės, lietaus pertekliaus, gamtoje ilgai nesinori būti.
Po prabėgusios lietingos savaitės darbų rutinos, spalio 6 dieną, penktadienį, mūsų kolektyvas „Šventerečius“, gavo kvietimą. Mus pakvietė 18 – tai valandai į Trakus, į Trečiojo Amžiaus Universitetą.
Ak, tas šelmis rudenėlis, telkšo balos ant takų, tačiau nepriimti kvietimo, iš mūsų pusės būtų labai nemandagu. Vadovai suko galvą kaip pasiekti Trakus.
TAU renginio organizatoriai sužinoję, kad mūsų kolektyvas didelis ir neturime galimybės pas juos nuvykti, kaip ir dera skrybėlėtosioms damoms [juokauju], mums atsiuntė savo transportą.
Nuoširdžiausiai dėkojame universiteto vadovybei.
„Iki šiol šalyje buvo 27 – TAU universitetai, o mes 2013 metais, nebojant šalčio ir žiemos speigo, gruodžio mėnesį, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje įkūrėme 28 – ą“ – pasakojo šio universiteto steigėja ir direktorė Nijolė Lisevičienė.
Universitetas TAU, tai pažangi mokymosi ir bendravimo priemonė vyresnio amžiaus žmonėms. Trakų TAU veiklą organizuoja ir koordinuoja VŠĮ Trakų švietimo centras, kurio tikslas – padėti senjorams prisitaikyti prie naujų visuomenės pokyčių. Propaguoti kultūrinę ir visuomeninę patirtį. Organizuoti įvairius renginius su visuomenės ir meno veikėjais. Palaikyti ryšį su kitomis organizacijomis ir dalyvauti patiems veikloje.
VŠĮ Trakų švietimo centras – švietėjiška organizacija, vienijanti senjorus nuo 50 metų amžiaus, padedanti žmonėms neužsisklęsti savyje, dalintis sukaupta patirtimi, įgyti naujų žinių, kurioms neužteko laiko dirbant, rūpinantis šeima.
TAU mokslo metų trukmė – dveji metai. Mokslo metai prasideda rudenį, spalio mėnesį, o baigiasi pavasarį – gegužės mėnesį. Egzaminų, įskaitų laikyti nereikia. Kiekvienas gali plėsti savo akiratį, užsiimti tuo, kas jam miela, svarbu, prie dūšios [patinka]. Piešti, keliauti, sportuoti ir t.t.
Universitete visi renginiai senjorams organizuojami nemokamai.
Prasidėjus renginiui, didelėje, šiltoje bei erdvioje salėje, susirinkusius studentus su prasidėjusiais naujais mokslo metais pasveikino universiteto direktorė.
Apgailestavo, kad ne visi studentai galės pasižiūrėti, pasiklausyti kolektyvo „Šventerečiaus“ atliekamų romansų, nes kai kurie buvo įsigiję bilietus iš anksčiau, tą pačią dieną į Trakuose vykstantį spektaklį.
Universiteto direktorė Nijolė Lisevičienė užsiminė, kad kartą jai teko lankytis Ukmergės rajone, Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvare, kur tarp kitų kolektyvų koncertavo ir „Šermukšnėlė“. Šeimyninis trio.
„Sukau galvą kaip juos susirasti, pakviesti į mūsų universitetą, tačiau šiais laikais nėra nieko neįmanomo. Internetas – visagalis. Vietoj trijų, atradau didžiulį būrį nuostabių skrybėlėtų, žavingų damų ir pasitempusių, solidžių ponų. Man labai pasisekė. Tad pas mus svečiuojasi šiandieną kolektyvas „Šventerečius“, kuris atvyko iš Ukmergės rajono, Šventupės gyvenvietės, jo vadovai Kazimieras ir Daiva Šermukšniai“.
Nors už lango lašnojo lietus, tačiau salėje sklido jauki ir maloni žmonių širdžių šiluma.
Ją kaitino gitarų akordai, meilės romansai sklindantys iš kilmingų dvaro damų lūpų, šmaikštūs pasakojimai, eilės, žiūrovų šypsenos, aplodismentai ir nuoširdus tarpusavio bendravimas. Juk ko žmogui reikia – mielo žvilgsnio, gražios šypsenos, skambaus juoko, apkabinimo, malonaus, dvasinio bendravimo. Ne vien turtais žmogus sotus.
Tokia – kultūros darbuotojų dalia. Suteikti džiaugsmo, laimingų akimirkų salėje susirinkusiems žiūrovams, o kartu ir sau. Tikėti ir pasitikėti tuo ką darai. Žiūrovų aplodismentai – didžiausia ir brangiausia dovana už mūsų triūsą.
VŠĮ Trakų švietimo centro Danutė Vizmanaitė ir TAU universiteto direktorė Nijolė Lisevičienė, dėkojo mūsų kolektyvui už apsilankymą universitete bei žadėjo kada nors apsilankyti Šventupėje. Aišku ne viena. Su malonumu lauksime jų vizito.
Kadangi ką tik praėjo Tarptautinė Mokytojų Diena, todėl aš, pasinaudodama šia proga padovanojau universitetui savo poezijos knygas. Juk knyga – geriausias žmogaus draugas. Ilgais ir tamsiais vakarais, prie židinio ugnies, susisupus į megztą minkštą šalį, prieš miegą, ne pro šal paskaityti posmą. Tai veikia kaip raminami vaistai.
Dėkojame VŠĮ Trakų švietimo centrui ir Trakų TAU vadovybei už svetingumą, supratingumą, suteiktą galimybę atvykti pas jus pasisvečiuoti. Didelis Ačiū Jums.
Gaila, kad neteko pakeliauti lietaus nulytomis Trakų gatvėmis. Atvažiuodamos pro autobuso langą matėme didingą Trakų pilį. Kai kurios mūsų kolektyvo moterys Trakuose lankėsi pirmą kartą, tikėkimės, kad ne paskutinį.
Pasibaigus renginiui už lango skendėjo tamsa, vėl įkyriai merkė ir girdė žemę šaltas lietus. Žvarbaus vėjo pirštai lietė skruostus, ketino matuotis ponių skrybėles. Siauras Trakų miesto gatveles paslaptingai apšvietė nakties žibintai.
Mes su pakilia nuotaika sugrįžtame į namus, kad ateinančią savaitę vėl tęstume savo pradėtus darbus.
Genoefa Povilavičienė „Šventerečiaus“ kolektyvo narė
Nuotraukos Egidijos Žukauskienės ir Danutės Vizmanaitės
