Visi kas prieš tris dešimtmečius Lietuvoje kūrė Persitvarkymo sąjūdį, vienaip ar kitaip prisimena tas lemtingas dienas Lietuvai. Vieni, anot Vytauto Landsbergio, jų gailisi verkaudami – „ne tokios Lietuvos norėjom“. Kiti, už neįgyvendintą „prekių ir paslaugų“ gerbūvį, pagal Algirdą Kaušpėdą – „nesusipranta paprasčiausiai būti gerais žmonėmis“. Treti, anot Arvydo Juozaičio – „naikindami tautos savimonę“ pamiršta pamatą – pradininką Romualdą Ozolą. Ketvirti, tris dešimtmečius stebi įvykius, penkti kartais buriasi ir dalinasi prisiminimais.
Daug pastarųjų buvo išsakyta kelioniniame autobusiuke, kuriuo Ukmergės Persitvarkymo sąjūdžio dalyviai Aldona Čereškienė, Kęstutis Motiejūnas, Dalius Merkliopas, Rimas Aukštuolis ir Vytautas Česnaitis keliavo į Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio 30-mečio minėjimą LR Seime (Juozas Daunys prie grupės prisijungė Vilniuje). Kolegos berte bėrė faktus iš tuometinės veiklos ir įvykių mūsų mieste ir rajone. Santykių su buvusia valdžia, savo patirtimi ir dalyvavimu valdžioje, kėlė dabartinio gyvenimo aktualijas, akcentavo esmę – „kokie mes buvome jauni“.
Ir išties buvome jauni, maksimalistai, nes reikėjo visą užsibuvusią rutiną keisti greituoju būdu, čia ir dabar. Ir nebet kur, o revoliucine praeitimi pasižymėjusioje Ukmergėje. Keliant pirmąją trispalvę virš Ukmergės kultūros centro, organizuojant ekologines (Giedrius Švitra), badavimo (Vytautas Vaineikis) nepakantumo ir protesto (Stasys Žižys ir Juozas Laugalys) akcijas, Lietuvos partizanų perlaidojimus (Gintautas Stankaitis, Pranas Kanapeckas, Zigmas Vašatkevičius), mitingus, paminklo „Lituania restituta“ atstatymą (Juozas Daunys) ir t.t. Prisimintas buvo ir visus suvienijęs jau nebepakartojamas „Baltijos kelias“. Kai kas pasigedo signataro Kęstučio Griniaus…
Grįžinėjant į Ukmergę ir aptarinėjant įspūdžius Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio 30-mečio dalyviams kilo sumanymas burtis į iniciatyvinę grupę. Kelti bei spręsti įvairius klausimus, kurie prisidėtų prie Ukmergės krašto gerbūvio ir vietos Sąjūdžio veiklos viešinimo.
Vytautas Česnaitis