Sveikos mitybos programos: Lauksime nurodymų ar patys imsimės atsakomybės?

    0
    img_3800
    img_3800
    Turbūt daugelis tėvų džiaugėsi sužinoję, kad nuo š.m. rugsėjo 01 d. mokyklose bus draudžiama mokiniams tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Džiaugsmas šiek tiek priblėso, kai paaiškėjo, jog darželiuose, socialinės globos įtaigose, spec. internetinėse mokyklos, ligoninėse ir kitur tokia tvarka negalioja. Tik ar visuomet reikia laukti draudimų?

     

     

    Pakalbėkime apie sąmoningumą ir atsakomybę už savo (ne)sprendimus.

    Ko bepaklaustum Lietuvoje, visi atsakys, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, o sveikas žmogus – didžiausias tautos  turtas. Tačiau retas kuris iš visas galimybes ir visus instrumentus turinčių valstybės, savivaldybių ar ugdymo įstaigų vadovų imasi atsakomybės auginti ir puoselėti šį turtą savo valdose.

    Dar pernai metais daugelyje Lietuvos mokyklų stovėjo maisto surogatų ir kavos automatai. Tų mokyklų vadovus itin papiktino prašymas atsisakyti automatų, nes neva jų nedraudžiama statyti. Prisidengiant juokingu argumentu „kas atsakys už tai, kad vaikas, bėgdamas į parduotuvę, paklius po mašina?“, mokyklose buvo leidžiama prekiauti produktais, kurių ilgalaikis vartojimas daro žalą moksleivių sveikatai. Ir tuo metu visi užmiršo apie asmeninę atsakomybę už tai, kad vaikų sveikata yra masiškai žalojama.  Tik pasirodžius oficialiems draudimams iš automatų išnyko surogatai, dingo kavos automatai iš mokyklų.

    Dar pernai mokyklose moksleivių pietums buvo siūlomos dešrelės, koldūnai ir kiti produktai, apie kurių gamybos technologiją televizija jau rodė daugiau nei pakankamai. Ar po tokių laidų atsakingi valstybės, savivaldybių ir ugdymo įstaigų vadovai keitė valgiaraščius savo iniciatyva? Ar daug mūsų, tėvų, prašymų buvo tą daryti? Apskritai, retas kuris domimės, nes tikime, kad kas nors tuo turi pasirūpinti. Tačiau mūsų (ne)sprendimai taip pat turi rezultatą. Artėja žiema, su ja ir peršalimo ligos. Ar mūsų vaikų imuninė sistema sugebės joms pasipriešinti?

    Po Sveikatos ministro įsakymo mokyklose „šlapiankos“ jau nerasite, tačiau vaikų globos namuose, tame tarpe ir Ukmergės, darželiuose ir kitur, kur auga, mokosi, gydosi vaikai, sumuštiniai su šlapia, rūkyta dešra ir dešrelės su mokyklose naudoti uždraustais cheminiais priedais yra tarp siūlomų „patiekalų“.

    Tenka apgaliestauti, kad kai kurie už visuomenės sveikatą atsakingi pareigūnai teigia, jog mityba mokyklose yra per daug sureikšminama, nes jose vaikas valgo tik vieną kartą per dieną. Valgiaraščius šie pareigūnai vadina „autoriniais darbais“ ir abejoja tėvų bei globėjų teisėmis jais domėtis. Neva tėvai neturi pakankamo išsilavinimo. Atrodo, kad vaikų auginimui Lietuvoje tuoj reikės diplomų.

    Mano galva, vaikas ne tik valgo ir mokosi mokykloje. Jis auga kaip asmenybė ir kaip pilietis, mokykloje formuojasi jo požiūris ir bendrieji įgūdžiai. Todėl viskas, kas vyksta mokykloje, yra labai reikšminga.

    Sėkmingos asmeninės iniciatyvos, suburiančios bendruomenę

    Panevėžio raj. savivaldybės Naujamiesčio seniūnijos seniūno pavaduotojas Juozas Klioris, palaikomas ugdymo įstaigų vadovų ir bendruomenės narių, kreipėsi į savivaldybės tarybą su prašymu patvirtinti sveikos mitybos programą. Ir štai jau treti metai Naujamiesčio seniūnijos vaikams ir moksleiviams spaudžiamos sultys, o maisto gamybai naudojamos vietiniuose ekologiniuose ūkiuose išaugintos daržovės ir grūdinės kultūros.

    Po trejų metų programos Naujamiesčio mokyklos pedagogai džiaugiasi ramesniais pirmokais, ateinančiais iš programoje dalyvaujančio darželio.

    Šiais metais, sužavėti iniciatyvos rezultatais, sveikos mitybos programą pradėjo vykdyti dar dvi Panevėžio rajono savivaldybės seniūnijos: Krekenavos ir Velžio. Tai ne tik rūpestis vaikų sveikata, bet ir vietinių ekologinių ūkių veiklos skatinimas, bendruomenės sąmoningumo ugdymas. Anot J. Kliorio, „neužtenka vien sveikos mitybos programų, dar darželyje vaikai turi būti mokomi kaip atskirti maistą nuo surogatų, suprasti, kas yra sveika ir ekologiška, kas naudinga sveikatai, o kas kenkia“.

    Palangos vaikų darželyje-mokykloje „Gintarėlis“ daugiau kaip dešimt metų buvo vykdoma sveikos mitybos programa: spaudžiamos šviežios sultys, tiekiama daug daržovių. 70 % vaikų, lankančių šį darželį, nesirgo peršalimo ligomis. Tai įstaiga, į kurią savu laiku plūdo pedagogų delegacijos, norinčios pasisemti patirties, tačiau neteko girdėti apie jokį kitą savivaldybės darželį, kuris būtų padaręs tą patį, ką pavyko padaryti p. Birutei Janušauskienei, buvusiai šio darželio vedėjai.

    Kai kuriose Ukmergės mokykose: Senamiesčio pagrindinėje mokykloje, Užupio vidurinėje mokykloje, J. Basanavičiaus ir A. Smetonos gimnazijose yra iniciatyvų, skatinančių moksleivius rinktis sveiką gyvenseną: tradiciškai rengiamos sveiko maisto šventės, susitikimai su sveikos gyvensenos puoselėtojais Lietuvoje, rengiami įvairūs projektai. Užupio pagrindinės mokyklos kolektyvas parengė projektą, kurio metu be tėvelių ir mokinių švietimo, praktinių užsiėmimų bus įsigytos sulčiaspaudės. Netrukus Užupio mokyklos moksleiviai turės galimybę gerti šviežias sultis.

    Ukmergiškių nuomonė apie vaikų mitybą ugdymo įstaigose

    Užupio vidurinės mokyklos pirmoko Arijaus mama:
    „Džiaugiuosi, jog toks projektas mokykloje parengtas, kad mokyklos direktorė glaudžiai bendradarbiauja su moksleivių tėvais ir pedagogais, besirūpinančiais vaikų sveikata. Labai pritariu tokiai idėjai, nes mityba mokykloje yra labai svarbi. Ukmergėje tėvų aktyvumo šioje srityje labai reikia. Nors mokykloje mokoma daug reikalingų dalykų, turi būti skiriamas pakankamas dėmesys vaikų saviugdai. Kiekvienas turime turėti bendrą išprusimą sveikos gyvensenos srityje. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau tėvų, siekiančių, jog vaikams būtų užtikrinta sveika mityba mokyklose.“

    Janina Galiauskienė, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja
    „Tėvai dažnai klausia daktarų iš kur visokios vaikų ligos – astmos, alergijos ir pan. Mityba  yra vienas iš pagrindinių sveikatą įtakojančių dalykų. Ir ypač vaikų. Tėvų iniciatyvos siekti, jog ugdymo įstaigose būtų užtikrinta konstitucinė vaiko teisė į saugią ir sveiką aplinką yra puikus dalykas, tačiau savivaldybė taip pat turi rodyti iniciatyvą šioje srityje ir siekti, jog jos gyventojams būtų sudarytos sąlygos būti sveikesniems ir laimingesniems.
    Žmonių yra visokių, tačiau pastebimai didėja dalis tikinčių sveikos gyvensenos nauda. Todėl savivaldybės įsteigtas visuomenės sveikatos biuras turėtų kaip galima aktyviau užsiimti gyventojų švietimu ir mokymu sveikai gyventi“.

    Gražina Šaulienė, šeimos gydytoja
    „Džiugu, kad kyla tokios inciciatyvos. Aš manau, kad reiktų visa tai išvystyti į platų judėjimą. Vaikai ir tėvai turėtų būti kaip galima plačiau informuoti apie sveiką mitybą ir jos naudą. Kada gi anksčiau vaikai kalbėdavo apie ligas? O dabar jaunimas ligotas nuo gimimo, galima sakyti. Tėvai yra pagrindinė jėga, kuri gali daryti pokyčius“.

    Belieka tikėtis, kad ir mūsų rajono savivaldybėje atsiras asmeninės atsakomybės prisiimti nebijančių mokyklų, darželių vadovų, savivaldybės darbuotojų, nelaukiančių draudimų „iš viršaus“, nesislepiančių po argumentu „jei neuždrausta, tai leidžiama“, o kuriančių kompleksinę sveikatą stiprinančią aplinką įstaigose, kur auga ir mokosi mūsų vaikai, palaikančią vietinius ekologinius ūkius bei juose dirbančias šeimas ir stiprinančią vietos bendruomenę.

    SIGITA KRIAUČIŪNIENĖ, LIETUVOS SVEIKUOLIŲ SĄJUNGOS VICEPREZIDENTĖ
    dsc_6766
    dsc_6775
    dsc_6851
    dsc_6854
    dsc_6889
    dsc_6894
    Mindaugo Žiūko nuotraukos
    {dybanners}33{/dybanners}

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia