Vaikų lopšelio – darželio „Eglutė“ ugdytiniai, pritardami šiems išmintingiems žodžiams, įgyvendino dviejų savaičių trukmės sveikatingumo projektą. Priešmokyklinių „Nykštukų“ ir „Naminukų“ grupių vaikai su auklėtojomis, jų padėjėjomis, visuomenės ir sveikatos biuro slaugytoja Dalia Butiškienė, organizavo ekskursiją į Pivonijos šilą. Jau grupėje, vaikai tarėsi, ką veiks miške.
Reikėjo prisirinkti gamtinės medžiagos: kankorėžių, gilių, lapų. Smagu buvo visiems kartu iškylauti: bėgioti miško takeliu, kvėpuoti ir užuosti miško kvapą, gėrėtis spalvotais medžiais, atskirti pušies ir eglės kankorėžius, mankštintis ir žaisti žaidimus visiems drauge. Neveltui vaikai rinko gamtinę medžiagą, sekančią dieną visos darželio grupės kūrė mandalas: kas iš gamtinės medžiagos, kas iš raudonšonių obuoliukų, paskutinių rudens gėlių. Savo kūrybos rezultatais džiaugėsi ugdytiniai, jų tėveliai, praeiviai.
Grupėse vaikai kalbėjo apie sveiką maistą, žaidė žaidimus atrinkdami: ką valgyti sveika, kas kenkia vaikų organizmui. Kalbėjo, kokią naudą duoda vaikams įvairūs produktai. Išsiaiškinę, kad sultis geriausiai gerti šviežiai išspaustas, „Nykštukų“ grupės ugdytiniai sugalvojo patys jų pasigaminti. Skuto morkas, spaudė sultis, skanavo ir išsakė savo nuomonę: vieniems gardesnės buvo morkų, kitiems obuolių sultys, na o vaisių mišrainė patiko visiems vaikams. Jos pagamino tiek daug, kad ir tėvelius vaišino.
Sveikatos projektą užbaigė kelione į Anykščius. Aukštaitiškoje sodyboje susipažino su mūsų etninės kultūros simboliu – duonos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės. Kiekvieną tarsi namiškį, maloniai sutikusi, ir už stalo pasodinusi, gaspadinė pasakojo apie rugių sėjimą, kūlimą, malimą, duonos raugimą ir užmaišymą. Vaikai sužinojo apie senolių duonos kepimo papročius ir pagerbimo ritualus, šeimos tradicijas, susipažino su senoviniais buities rakandais, klausėsi pasakų, minė mįsles, prisiminė priežodžius apie duoną ir darbą. Kiekvienam vaikui buvo suteikta nepakartojama galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo duonos kepalėlį – pagranduką. Kol kepė duonelė, vaikai žaidė senovinius žaidimus. Bežaisdami pajuto gardžios duonelės kvapą, kuris visus sukvietė į vidų. Gaspadinė vaikams paaiškino, kodėl troboje batų nusiauti nereikėjo, kaip šeimininkė aslą prižiūri. Smagu buvo visiems drauge skanauti kaimiškas vaišes.
Sotūs ir laimingi vaikai aplankė kalvę, audimą, arklio muziejų. Kalvėje pamatė įvairiausius kalvio įrankius: geležines žnyples geležiai iš žaizdro išimti, kūjį, plaktuką, kaltelius, kai kuriuos kalvių gaminius. Čia dirbantis kalvis supažindino su kalvystės amato paslaptimis. Apžiūrėję audimo stakles, pamatė kaip audžiami rankšluosčiai. Arklio muziejuje vaikams didžiausią įspūdį paliko pašto karieta.
Smagu buvo vaikams pajodinėti ant ponio, pasivažinėti vėžimaičiu. Smagūs, su naujais įspūdžiais ir lauknešėliais, vaikai atgal į darželį parvažiavo. Šios kelionės metu vaikai suprato patarlės „Duona už auksą brangesnė“ prasmę.
Norėtųsi tikėti, kad po šio projekto, vaikai vietoj kokakolos mieliau sultis pasirinks, vietoj traškučių – obuolį ar morką sukrims.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vida Barinova
„Sveikata – pats reikalingiausias dalykas pasaulyje. Būti sveikam – natūralu, nes mes – Gamtos dalis, mes – pati Gamta. Gamta stengiasi mus saugoti, nes mes reikalingi jos veiklai“. (E. Habardas)
