Nacionalinė sveikatos taryba (NST) suformuota dar š.m. birželio mėnesį, tačiau iki šiol dar nesugebėjo išsirinkti pastovaus pirmininko, laikinai jai vadovavo amžiumi vyriausias narys. Galiausiai taryba išrinko prof. Algirdą Raslaną, jį dar turi patvirtinti Seimas.
Tiek renkant taryboje, tiek tvirtinant Seime, manoma, kad gali užkliūti jo partinė priklausomybė. Jis Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir partijos pirmininko pavaduotojas. Todėl, manau, be kokių didelių abejonių kandidatas turėtų prieš balsavimą Seime sustabdyti savo narystę partijoje ir ypač dalyvavimą partijos valdžios organuose.
Norint pasiekti esminių permainų sveikatos politikos srityje, būtina pakilti virš partiškumų ir asmeninių interesų, kad tos reformos sulauktų kuo platesnio politinio palaikymo. O pasikeitimų tikrai reikia labai stiprių.
Iki šiol Nacionalinė sveikatos taryba būdavo beprasmiškų pasisėdėjimų klubelis. Metuose kartą padarydavo pranešimą Seime, kurio klausydavosi pustuštė salė ir tie patys seimūnai vieni su kitais kalbėdamiesi keldavo šurmulį. O elgtis pagal NST rekomendacijas net nematydavo reikalo. Kiek daug kartų būdavo keliama rizikinga alkoholio vartojimo problema, nurodomos ekspertų priemonės, tačiau nesulaukdavo jokių veiksmų. Tik rinkimus laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, buvo imtasi ryžtingų ir rezultatyvių sprendimų.
Nacionalinė sveikatos taryba galėtų ir privalėtų labai kryptingai prisidėti ir duoti toną prie pasauliniu mastu linksniuojamos „sveikata visose politikose“ įgyvendinimo.
Farmacininkai verčia prof. Aurelijų Verygą?
Sveikatos ministrų postai yra patys nepastoviausi. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios čia daugiausiai portfelių pasikeitimų, o su jais ir tos pačios perduodamos problemos. Tai tokia piniginga ministerija, su tiek interesų, kad labai greitai gali vienos ar kitos interesų grupės susivienyti ir versti iš posto. Ypač jei ministras bando šioje gydymo (ne sveikatos) sistemoje įvesti bent kažkokią tvarką. Jei šokama pagal interesų nusistovėjusias tvarkas, tuomet šansai išlikti poste kažkiek didesni.
Jau prieš kelis mėnesius TS-LKD atstovai pradėjo brandinti mintį, kad reikėtų versti iš posto dabartinį ministrą prof. Aurelijų Verygą. Sveikatos sistemos Lietuvoje paprasčiausiai nėra ir jos dar net nėra pradėta kurti. Visos šios kovos vyksta tik dėl gydymo pinigingos sistemos permainų, taisyklių laikymosi, bent dalinio sutvarkymo. O dar nepalikime nuošalyje ir tų klientų gydymo sistemai „pristatančios“ alkoholio pramonės, kurios produkcijos jau per šiuos metus labai ženkliai sumažėjo ir, akivaizdu, nuo kitų metų pradžios įsigaliojus kitoms alkoholio kontrolės priemonėms, dar mažės. Ar jiems nėra labai svarbus A. Verygos nuvertimas? Ir to imasi konservatoriai – krikščionys. Nors akivaizdu, kad ši iniciatyva yra pasmerkta žlugti, nes bent trečdalis TS-LKD frakcijos dar turi šiek tiek protelio bei sąžinės ir interpeliacijos nepalaikys.
Naujai kilęs „medikų sąjūdis“, akivaizdų, turi TS-LKD pamušalą. Pirmame „sąjūdininkų“ susitikime dalyvavo daugiausiai konservatoriai, pradedant taip seilę varvinusiu TS-LKD šešėliniu sveikatos apsaugos ministru Antanu Matulu, tačiau taip juo ir netapusiu, ir baigiant Andriumi Kubiliumi, Mykolu Majausku bei kitais. Tad dabar svarbiausia reikštis kaišant pagalius, o gal taip greičiau pasiseks išlįsti iš tos šešėlio ministro situacijos.
Interesų grupė, kuri palaiko ir „medikų sąjūdį“ yra ir ligoti žmonės, kurie neretai dėl savo sveikatos nenori nei piršto pajudinti, o reikalauja pačių profesionaliausių ir paskutiniais medicininiais pasiekimais paremtų medicininių paslaugų . O iš kur juos finansuoti?
Pakilus virš partinių interesų
Būtina išeiti iš užkeikto supratimo, kad sveikatos sistema yra gydymas ir farmacinės priemonės. Tik 10 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo medicinos, teigia Pasaulio sveikatos organizacija. Ir kaip daugumai atrodo ir žinoma, daugiausiai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Tad rimtai dirbanti Nacionalinė sveikatos taryba, Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos stiprinimo ir tausojimo pakomitečio apjungianti veikla galėtų duoti toną, kad sveikos visuomenės kūrimas būtų svarbus ir visiems kitiems sektoriams, ministerijoms, partijoms.
Visą šimtmetį JAV bendroji gyvenimo trukmė bent po truputį ilgėjusi, dėl vis tobulėjančių medicininių technologijų, tačiau galiausiai ir ji „nebepaveža“ tokio nesveiko gyvenimo būdo krūvio: nuo 2014 m. ir toje šalyje, kur „sveikatos apsaugai“ – gydymui išleidžiama 18 proc. nuo BVP, gyvenimo trukmė pradėjo trumpėti. Gyvenimo trukmė tai viena, bet dar svarbiau sveiko gyvenimo trukmė tame gyvenime. Tai akivaizdus signalas ir mums, jei ir pas mus bus ženkliai padidintas finansavimas gydymui (su visais algų padidinimais gydytojams) gyventojų sveikata mažai pagerės. Reikia imtis pirminės prevencijos ir sveikatos sistemos sukūrimo bei jos realizavimo.
Yra labai sėkmingų pavyzdžių, kur gydoma būtent be chirurginių operacijų ir didelį šalutinį neigiamą poveikį turinčių vaistų, o gyvenimo būdo pakeitimu ir natūraliomis organizmo savireguliacijos priemonėmis. Gražus pavyzdys ir senjorams skirta stovykla – „Mes galime“, kurią organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga. Yra pavyzdžių ir valstybiniu institucijų lygmeniu: štai Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rengia sveikatos mokyklas, kurių metu pasitelkiama pakeista sveika mityba, fizinės treniruotės ir kitos paprastos sveikatingumo priemonės. Prieš ir po programos atliekami elementarūs sveikatos patikrinimai (cholesterolio kiekis kraujyje, kraujo spaudimas ir kt.) – teigiami pasikeitimai akivaizdūs.
Svarbiausia ne gyvenimo trukmė, o kokybiškai, sveikai nugyventi metai. Beje, šiandien lėtinės neinfekcinės ligos žmones varginti pradeda vis anksčiau, taip baisiai didindama finansinė našta visam gydymo sektoriui. O senstanti visuomenė išlaidas gydymui dar ženkliai didina – o kas mokės? Ta likusioji dalis, kuri stengiasi neapsileisti, sveikai gyventi? Ir čia nepadės jokios interpeliacijos ministrui, taip pinigų ir sveikatos neatsiras, reikia visiems susitelkimo ir problemos sprendimo iš esmės.
Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius,
„Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius
