Dešimtasis Veprių stovyklos vaikų vasaros poilsio programos „Šventosios vingiai“ sezonas baigėsi. Per dešimtmetį keitėsi programos temos. Buvo meninės ir kūrybinės, ekologinės ir gamtosauginės, pilietinio ir tautinio ugdymo, sveikatinimo ir fizinio aktyvinimo, etnokultūros ir krašto pažinimo veiklos, tačiau visos jos „bangavo“ smagiai, kaip Šventosios vingiai.
Su šia programa stovyklavo beveik 2000 vaikų, iš jų 500 vaikų – iš dalies finansuojami rajono savivaldybės administracijos „Vaikų užimtumo vasaros atostogų metu rėmimo programų“. Nuo 2010-ųjų metų didelė parama (30 proc. kelialapio kainos) kiekvienam stovyklautojui buvo Švietimo mainų paramos fondo TAPK (Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.) projekto finansavimas. Net kelis sezonus vaikų stovyklavimą rėmė Visuomeninė organizacija „SOS Vepriuose“. Vaikai čia stovyklavo penktą, šeštą, o kai kurie net septintą vasarą. Jie augo vasarodami kartu su stovykla, pamėgo šią aplinką, džiaugėsi stovyklos veiklomis ir vėl čia sutiktais draugais.
Paskutinėje šios vasaros programos pamainoje „Savojo lobio beieškant 2“ stovyklavo 25 rajono ugdymo įstaigų vaikai, kuriuos parėmė Ukmergės rajono savivaldybės administracija. Kiti stovyklavo tėvelių/rėmėjų lėšomis, tai dalyviai iš Kauno, Vilniaus, Raseinių, Jonavos, Molėtų, Jurbarko miestų ir rajonų.
Teminė veikla „toks tokį pažino, draugu pavadino“ jau pirmąją dieną subūrė visus draugėn. Vyko susipažinimo žaidimai, skambėjo būrių skanduotės ir šūkiai, suplėvesavo būrių (Debesėlių, Žalčių, Aisčių ir Ąžuolų) vėliavos, buvo iškelta stovyklos vėliava. Visi savo lūkesčius išrašė ir užrakino Lūkesčių skrynelėje iki stovyklos pabaigos.
Netradicinius vasaros susitikimus stovykloje pratęsė Viešosios įstaigos „Transparency International“ atstovas Paulius Murauskas. Jis papasakojo apie tarptautinės organizacijos veiklą, diskutavo apie sąžiningą sportą, kartu žaidė žaidimus. Dalyviai pasirašė Sąžiningo stovyklautojo deklaraciją, mokėsi žaisti žaidimus, kuriuose teisėjas yra pats žaidėjas. Visi suprato, kad nuo bendro žaidėjų sutarimo priklauso žaidimo sėkmė.
Atvykę Vikingų kaimo gyventojai nustebino netradiciniu „vikingišku“ pasisveikinimo būdu. Vaikai žaidė senoviškus žaidimus: Kvirkatas, Kubb`as, Arklių lenktynės, Lapė ir žąsys, Tvirtovė, Laimės namas, net išmoko juos pasigaminti. Stovyklautojai lenktyniavo, kas greičiau perrinks grūdus, kas stipresnis stūmiant ar traukiant virvę, lenkiant koją ir dar daugybę judriųjų žaidimų išbandė. Visos grupės pergales skaičiavo gautomis pupomis savo pupmaišiuose.
Beveik pusė šios pamainos vaikų stovyklavo pirmą kartą. Jiems dideliu iššūkiu tapo savarankiškas orientacinis žaidimas „Šalia kraterio. Vepriai.“ Kruopščiausiai šią užduotį atliko vyriausieji – „debesėliai“. Jaunesni stovyklautojai, kad susipažintų su Veprių krašto legendomis ir istorija, keliavo kitu maršrutu. Jiems talkino jau patyrę stovyklautojai Dovydas ir Edvinas. Abi grupės sėkmingai įveikė visas užduotis ir išgelbėjo kunigaikštytę Geldutę.
Atgal į gamtą su „aštuoniolika skanumų“ – taip vadinosi dviejų dienų kelionės ir klajonės, kurios ugdė savarankiškumą, drąsą, empatiją ir tapo iššūkiu ne tik stovyklautojams, bet ir vadovams Rasai Žemaitytei, Radvilei Verenienei, Aistei Vereniūtei, Jolitai Palaimienei ir Domui Jaskūnui. Visi dalyviai žygyje pėsčiomis į „Skautų slėnį“, įveikę 7 km atkarpą, turėjo įsikurti savo pastovyklę. Susipažinę su skautiška rikiuote, mokėsi, kaip greitai užkurti laužą, efektyviai ir saugiai naudotis kirviu ar peiliu, rišti skautiškus mazgus, valdyti plaukimo priemonę, gelbėtis vandenyje. Teko gaminti patiems vakarienę ant laužo, kuri buvo pati skaniausia. Temstant visų laukė skautiškas vakaro žygis. Praleidę naktį gamtoje, visi išbandė savo jėgas šaudydami iš lanko. Atsisveikinę su „Skautų slėnio“ šeimininkais grupės patraukė savo stovyklos link. Kaitri saulė apsunkino maršrutą, tačiau visi sėkmingai pasiekė kelionės tikslą. Pailsėję, vakarėjant, vėl visi išsiruošė keliauti dviračiais į Lukenskų sodybą. Svetingos namų šeimininkės Rūtos paruoštos kalendorinės vaišės-vakarienė – buvo dar vienas patirtas „skanumas“ kitoje aplinkoje. Pasiskirstę grupelėmis, vieni kūrybinėse Česlovo dirbtuvėse tapė linksmo ir liūdno stovyklautojo autoportretą, kiti virtuvėje gamino desertą – vyko „keksiukų karai“. Vaišės pačių gamintais gardėsiais su gilių kava ir fotosesija užbaigė dienos veiklas. Niekas net neįtarė, kad naktį jų laukia dar vienas išbandymas – naktinis žygis.
Stovyklavimo metu tris dienas vaikai dalyvavo dviračių žygiuose. Aplankė krašto gamtos paveldo objektus: Sukinių piliakalnį, vieną didžiausių Lietuvos riedulių – Moko akmenį, Bečių ir „bedugnį“ Žuvintės šaltinius, akmenį su vaiko pėdute, grožėjosi Žuvintės upelio, Širvintos ir Šventosios upių santakos pakrantėmis.
Tie, kurie neabejingi šokiui ar muzikai, smagiai sukosi rateliuose kartu su Sližių folkloro kolektyvu „Siemanys“. Netradicinio muzikavimo ir šokių pamokos kūrė puikia nuotaiką. Visi išmoko dainuoti stovyklos dainą ir net sukūrė „šveičiamo popieriaus baletą“ (vadovės Vilma Virbalienė ir Vaida Žiedelienė). Buvo smagūs vakarai prie laužo, žaidimai ir maudynės, būrių sukurtos vakaro pasakos ir pramogos.
Muzikinė programa papuošė stovyklos uždarymo šventę. Programos vadovė Aldona Rudokienė įteikė dalyviams pažymėjimus ir atminimo medalius. Ji sakė, kad stovyklos darbuotojai, vadovai yra atsakingi, dėmesingi visiems ir kiekvienam. Pastebėti visi: nuoširdi ir vaišinga Andrėja, režisūrinius gebėjimus atskleidęs Klaudijus, žingeidus ir viską norintis patirti Brooklyn, visame kame ieškantis racionalumo Rapolas, visada turintis ką pasakyti Augustas, atsakingi ir pasiruošę padėti Dovydas ir Edvinas, globėjiškas Erlandas ir visi kiti stovyklautojai, kuriais nuolat džiaugėsi vadovai, sakydami „labai geri vaikai“.
Atsisveikindami stovyklos dalyviai pasidžiaugė išsipildžiusiais lūkesčiais, įveiktais iššūkiais, naujais potyriais. Saulės ir vėjo nugairintuose vaikų veiduose atsispindėjo įgyta patirtis ir draugiška šypsena. Jie visi tapo draugais. Tai buvo didžiausias jų pačių atrastas lobis. Vaikai stovyklai linkėjo: „Toliau gyvuoti ir tokias puikias stovyklas organizuoti, džiuginti vaikus įdomiomis veiklomis.“ „Lauksiu kitų metų, nes čia man labai patiko.“ „Mano stovykla, nepražūk, būk saugoma ir išlik nuostabi.“ Stovykla džiaugėsi ir tėveliai: „Didelis ir nuoširdus Ačiū už puikias atostogas vaikams, už nuostabią programą tėveliams. Nuostabūs vadovai, puiki pamaina, Jūs superiniai.“
Veprių stovyklos informacija
{eventgallery event=’114660006053230309490@6181853793839750305′ attr=images mode=imagelist max_images=39 thumb_width=50 }
