Šiais laikais per televiziją yra rodoma daugiau smurto negu bet kada anksčiau. Kone kas dieną televizijų anonsuose galime išvysti smurtinių filmų scenas, arba publicistinių laidų ištraukas, perpildytas šiurpinančiais siužetais. Nuo to nukenčia vaikai. Nors tai ir nėra tiksliai moksliškai įrodyta, bet visi pastebime, kad smarkiai padaugėjo smurtaujančių vaikų. Smurtas pasiekia mūsų vaikus ne tik per televiziją, bet ir kino teatruose, internete. Kai toks platus smurto vaizdavimo pasirinkimas, darosi sunku kontroliuoti, ką žiuri mūsų vaikai.
Kyla klausimas, ar smurtas ekrane yra pavojingas? Nustatyta, kad vaikus smurtas ekrane paveikia dvejopai:
• Vaikai ima kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir galvoja, kad smurtas – tai kasdienis reiškinys;
• kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kuriame vyrauja jėgos ir smurto kultas;
• Vaikai ima kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir galvoja, kad smurtas – tai kasdienis reiškinys;
• kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kuriame vyrauja jėgos ir smurto kultas;
Smurtas, matytas vaikystėje, gali atsiliepti ir po daugelio metų. Net jei vaikai ir pamiršta ką matę, daug dalykų užsifiksuoja pasąmonėje. Norint suprasti, kaip televizija įtakoja vaiko gyvenimą, pirmiausia turime pažinti mažojo vaiko pasaulį. Vaikai iki šešerių metų, nesugeba atskirti fantazijos nuo realybės. Jie tiki, kad tai, kas vyksta televizijos ekrane yra tikra. Tokio amžiaus vaikai nemato aiškios ribos tarp to, kas vyksta ekrane ir kambaryje, kuriame jie sėdi. Vaikai jaučiasi taip, tarsi patys dalyvautų veiksme. Mažamečiai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jau pažįsta. Jie tapatina save su kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Daugelis taip pat lengvai tiki, kad tai, kas rodoma ekrane, būtinai persikels ir į jų pasaulį.
Tik nuo šešerių metų vaikas geba suvokti, kad tai, kas vyksta TV ekrane, yra netikra. Tokio amžiaus žmogutis pradeda gebėti padrikas scenas jungti į vientisą veiksmą filme, o taip pat žymiai pagerėja sugebėjimas skirti fantaziją nuo realybės. Tačiau tik nuo dvylikos metų jie gali daryti savo išvadas ir įvairiais niuansais atspindėti tai, kas vyksta ekrane.
Daug vaikų bei paauglių niekaip nesugeba įveikti išgąsčio, patirto žiūrint žiaurias laidas per televiziją. Tai sužinojome, atlikę apklausą paauglių tarpe. Vaikams reikalinga suaugusiųjų pagalba, kad sugebėtų įveikti šiuos sunkumus. Prisiminkite, kad smurto scenos išlieka vaiko pasąmonėje. Tai gali atsiliepti jo elgesiui net po daugelio metų. Jei samdote auklę, tai būtinai jai išaiškinkite, ką jūs leidžiate žiūrėti vaikui, o ko ne. Jei norite vaiką po truputį pratinti prie realaus pasaulio, galite jam leisti būti kartu su jumis, kai rodomas koks nors nelabai vaikiškas filmas. Jei jam bus baisu, vaikas paprasčiausiai užsidengs akis arba paprašys, kad išjungtumėte televizorių.
Nėra jokių nustatytų normų, kurios padėtų tėvams apsispręsti. Tai priklauso nuo laikmečio bei nuo pačių tėvų. Per pastaruosius metus labai pasikeitė suaugusiųjų požiūris į smurtą ekrane. Jie pasidarė labiau tolerantiški šiam reiškiniui. Štai keletas patarimų, padėsiančių nuspręsti:
– dauguma vaikams tinkamų laidų yra rodomos dieną arba anksti vakare, todėl neleiskite, kad vaikas žiūrėtų televizorių vėlai.
– parinkite programą (daugelis televizijos laidų yra agresyvios ir su smurto bei žiaurumo elementais. Parinkite vaikui tai, ką jis gali žiūrėti, ir nepalikite visada įjungto televizoriaus. Atkreipkite dėmesį, ką mažieji vaikai žiūri, kai vyresnieji vaikai būna namuose. Ne trylikametis turi spręsti, ką turi žiūrėti šešiametis);
– žiūrėkite televizorių kartu (kad televizoriaus žiūrėjimas sudarytų vaikui teigiamą įspūdį, geriausia, kad jis žiūrėtų kartu su suaugusiais, su kuriais jis jaučiasi saugus);
– išreikškite savo požiūrį į žiaurumą (jūs esate svarbiausias asmuo savo vaiko gyvenime, ir Jūsų asmeninis požiūris daro didžiausią įtaką. Neigiamai reaguokite į žiaurumą per televizorių. Parodykite, kad jūs nepritariate smurtui bei žiaurumui.);
– nevenkite su vaiku diskutuoti apie ekrane matytus žiaurumus. Atviri pokalbiai sumažina įtampą. Žaidimo keliu išreikšdamas savo įspūdžius, vaikas taip pat įveikia savo baimę.
– dauguma vaikams tinkamų laidų yra rodomos dieną arba anksti vakare, todėl neleiskite, kad vaikas žiūrėtų televizorių vėlai.
– parinkite programą (daugelis televizijos laidų yra agresyvios ir su smurto bei žiaurumo elementais. Parinkite vaikui tai, ką jis gali žiūrėti, ir nepalikite visada įjungto televizoriaus. Atkreipkite dėmesį, ką mažieji vaikai žiūri, kai vyresnieji vaikai būna namuose. Ne trylikametis turi spręsti, ką turi žiūrėti šešiametis);
– žiūrėkite televizorių kartu (kad televizoriaus žiūrėjimas sudarytų vaikui teigiamą įspūdį, geriausia, kad jis žiūrėtų kartu su suaugusiais, su kuriais jis jaučiasi saugus);
– išreikškite savo požiūrį į žiaurumą (jūs esate svarbiausias asmuo savo vaiko gyvenime, ir Jūsų asmeninis požiūris daro didžiausią įtaką. Neigiamai reaguokite į žiaurumą per televizorių. Parodykite, kad jūs nepritariate smurtui bei žiaurumui.);
– nevenkite su vaiku diskutuoti apie ekrane matytus žiaurumus. Atviri pokalbiai sumažina įtampą. Žaidimo keliu išreikšdamas savo įspūdžius, vaikas taip pat įveikia savo baimę.
Visame pasaulyje atlikta tūkstančiai tyrimų bandant išsiaiškinti, kaip nuolatinis TV žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, elgesį, regėjimą, emocijas ir t. t. Deja, daugumos tyrėjų nuomonė nėra džiuginanti.
Lietuvoje 25 % vaikų TV žiūri 4 ir daugiau val. per dieną, 46,6 % – 3 val., 18,9 % – daugiau negu 1 val., 7,4 % ne daugiau kaip 1 val. Ir tik 2,1 % visai nežiūri TV. TNS Gallup duomenimis, 4–14 metų Lietuvos vaikai prie televizoriaus praleidžia bent 2,5 val. per dieną.
Lietuvoje 25 % vaikų TV žiūri 4 ir daugiau val. per dieną, 46,6 % – 3 val., 18,9 % – daugiau negu 1 val., 7,4 % ne daugiau kaip 1 val. Ir tik 2,1 % visai nežiūri TV. TNS Gallup duomenimis, 4–14 metų Lietuvos vaikai prie televizoriaus praleidžia bent 2,5 val. per dieną.
JAV 90 % šešiamečių žiūri TV ar žaidžia kompiuteriu vidutiniškai 2 val., o 8–18 m. – apie 4 val. kasdien, 32 % namuose televizorius yra įjungtas nuolat, 68 % 8–18 m. vaikų ir paauglių turi televizorių savo miegamajame. Palyginti: paprastam tėvų pokalbiui su vaikais lieka tik 3,5 minutės… per savaitę! Vidutinis amerikietis iki pensijos išvysta daugiau nei 2 milijonus reklamų, net amerikietis vaikas pamato bent 20 000 reklaminių siužetų per metus (daugiausia – maisto produktų ir „greito maisto“ užeigų reklamos). Tik pabaigęs pradinę mokyklą, jaunasis amerikietis per TV bus išvydęs 8 000 žmogžudysčių, o sulaukęs 18 m., bus išvydęs 200 000 prievartos aktų, teigia Kansaso universiteto mokslininkai Aletha Huston ir John Wight.
Neribotas sėdėjimas priešais televizorių, atima brangų laiką kuris galėtų būti skiriamas augančio žmogaus tobulėjimui. Vaikai dažnai kopijuoja suaugusiuosius. Stenkitės rodyti tik gerą pavyzdį. Jei norite pasižiūrėti ką nors, skirtą tik vyresnei publikai, pasistenkite, kad vaikai tuo metu miegotų arba žaistų gretimame kambaryje. Kalbėkite apie rodomas laidas. Padėkite vaikams suprasti, kad visai nebūtina elgtis taip, kaip elgiasi žmonės ekrane, kad tai nenusako tikrosios žmogaus prigimties. Paklauskite vaikų nuomonės apie matytas laidas, sužinokite kokią įtaką tai daro jiems. Venkite žinių laidų žiūrėjimo kartu su vaikais. Per žinias dažnai rodomi kadrai gali išgąsdinti vaiką. Jei abejojate dėl laidos tinkamumo, išjunkite televizorių. Neleiskite ekranui užvaldyti vaikų pasaulio, pasiūlykite kitų pramogų. Paskatinkite kitas veiklos rūšis. Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų sveiki ir pritampantys visuomenėje. Skatinkite savo vaikus užsiimti kuo nors kitu, ne tik sėdėjimu priešais televizorių. Juk nenorite, kad vaikas jam iškilusius sunkumus išspręstų tik kumščių pagalba. Mokykite vaikus atsakomybės. Nusakykite vaikams taisykles apie televizoriaus žiūrėjimą namuose. Paaiškinkite jiems, kad yra laidų, kurias gali žiūrėti vaikai, bet yra ir tokių, kurios skirtos tik suaugusiesiems.
Foto: http://blogs.bnet.com