Šis straipsnis skirtas MOTERIMS, kurios:
• patiria vyro psichologinį ir/ar fizinį smurtą šeimoje;
• tačiau kažkur labai giliai širdyje, beveik nepastebimai jaučia ir tiki, kad santykius dar galima išgelbėti ir laimingai, saugiai bei prasmingai nugyventi likusį gyvenimą su savo vyru.
Jei šios dvi sąlygos jums netinka, neskaitykite toliau, nes visa, kas parašyta, jums atrodys didžiausia nesąmonė. Be to, jūsų laikas bus sugaištas be reikalo ne tik skaitant, bet ir piktinantis, samprotaujant, lyginant savo ir savo draugių situacijas, ir pan.. Vis dar skaitote?
Jeigu vis dėl to esate ta moteris, kuriai skirtas šis straipsnis, nevertinkite jo kaip patarimų. Tiesiog noriu su jumis pasidalinti patirtimi kaip gyvenimą pragare pamažu keisti į gyvenimą šviesoje ir ramybėje. Galbūt rasite kažką naudingo sau, galbūt galėsite kažką panaudoti ir pamatyti bent mažą viltį, kad, TAIP, tai ĮMANOMA.
Šį straipsnį mane paskatino parašyti Facebook‘e kilusi diskusija, kurioje buvo klausiama ką daryti moteriai, kurią vyras pradėjo mušti. Abu žmonės eina dvasiniu keliu, turi sūnų, šeima žinoma šalyje (ne Lietuvoje), gerbiama aplinkos. O štai viduje vyras jau seniai naudoja psichologinį smurtą, o dabar – pirmas kartas, kai pakėlė ranką. Ką daryti moteriai? Daug visokių patarimų buvo parašyta, patys populiariausi yra šie:
1. Skirtis, bėgti kol neužmušė.
2. Kviesti policiją.
3. Paprašyti, kad kas nors aplaužytų kaulus vyrui (taip pamokytų) ir prigrasintų nekišti nagų prie moters.
N. Bunkės istorija internete, kurioje moterys skatinamos netylėti, pastiprino jau vėstantį norą rašyti. Nes tai labai subtili tema, visos istorijos yra skirtingos, nėra vieno recepto ir negali jo būti. Tačiau juk priežastis tokiam nesėkmingam gyvenimui turi būti. Manęs tikrai niekas nevertė tekėti už savo vyro. O jus? Vertė ar apgaule privertė tekėti? Mano draugystės laikas ir pirmieji santuokos metai buvo nuostabūs (bent jau tada man taip atrodė). O jūsų? Tai kas atsitiko po tų vienerių-dvejų metų, kodėl prasidėjo nesantaika?
Šiame materialiame pasaulyje viskas turi priežastį, galioja aiškūs dėsniai, kurių vienas yra „toks tokį traukia“. Seniai tai žinojau, tačiau daug metų negalėjau patikėti, kad pati prisidedu prie pragaro šeimoje kūrimo. Visada galvojau, kad aš esu geresnė nei mano vyras. Ir, kad tik jis toks tironas ir pabaisa. O aš gera, tikrai labai gera. Gal tas pasislėpęs dėsnių žinojimas ir padėjo man atsilaikyti, padėjo pasikeisti ir vis dar padeda keistis. Kas nuostabiausia, su mano pokyčiais keičiasi viskas aplinkui. Ir man tai yra akivaizdžiausias dėsnio „toks tokį traukia“ egzistavimo įrodymas.
Niekada rimtai nesidomėjau, kas internete yra tema „smurtas prieš moteris“, „smurtas šeimoje“. Pavarčiau dabar…. Ogi beveik tie patys patarimai, kaip ir po žinute Facebook‘e:
• Būk stipri!!!
• Nekentėk!!!
• Kreipkis pagalbos!
• Pradėk naują gyvenimą – gyvenimą be smurto!
Tiesa, turiu sutikti, kad visi jie – tikrai teisingi, jeigu tik yra nukreipti savo charakterio keitimui siekiant harmonijos šeimoje. Kaip jums skambėtų:
Būk stipri!
• Nevartok alkoholio ir kitų narkotikų, netoleruok to savo namuose. Tu esi namų ugnis. Kuo kūrensi, tokią ir šilumą turėsi.
• Nekreipdama dėmesio į aplinkinių patyčias, atsisakyk smurtinio maisto (mėsos ir žuvies), savo vyrui dažniau ruošk spalvotą, su meile gamintą vegetarišką maistą. Jei vis dėl to tavo vyras negali gyventi be mėsos, gamink jam atsisakydama pusfabrikačių: dešrelių, rūkytų ar virtų dešrų, kitokių žmogui netinkamų produktų.
• Sulaikyk norą keiktis, sulaikyk pyktį, pagiežą ir nuoskaudas tada, kai vyras bent kiek išgėres ar visiškai girtas. Kalbėkis tik tada, kai jis yra blaivus.
Nekentėk!
• Duok vyrui erdvės, laiko ir ramybės susitvarkyti su savo emocijomis, nieko jo neklausinėk, nepatarinėk. Leisk jam pačiam išsispręsti savo problemas, nespręsk už jį. Kai jauti “artėjančią audrą“, išeik pasivaikščioti, pasportuoti, gal kur nors išvažiuok, Kai tavęs nebus šalia, jam nereikės keiktis, mėtyti daiktų, laidytis kumščiais ir spardyti durų. Nebus prieš ką rodyti savo nepasitenkinimo gyvenimu.
• Kai prasideda kaltinimų lavina, nieko neįrodinėk ir nekelk balso. Žinok, kad tuo metu vyras nieko negirdi ir nesupranta. Pakeltas balsas skatina agresiją, o moteris tikrai visada pralaimės prieš agresyvų vyrą.
• Išmesk iš galvos mintį, kad esi dėl ko nors kalta: dėl vyro pavydo, dėl jo nesėkmių darbe, dėl jo blogos nuotaikos. dėl netvarkos namuose, dėl nedarbo, dėl jo girtuoklysčių ir paleistuvysčių. Vyras pats dėl visko kaltas. Net ir dėl savo blogos nuotaikos, kurią neva tu ‘sugadinai”. Tu esi ne tam, kad jį linksmintum ir tenkintum. Tik turi jam švelniai padėti tai suprasti.
Kreipkis pagalbos!
• Pagalbos, kuri tau padėtų susikurti darnius santykius šeimoje, nerasi policijoje. Nerasi jos ir pas ką tik sukūrusius šeimas, vienišus ar išsiskyrusius psichologus/ psichiatrus. Neturintis darnios šeimos negali tau patarti. Tuo labiau, tavo šeimą griauti gali ką tik išsiskyrusių ir euforiją dėl laisvės išgyvenančių „geriausių” draugių patarimai. Kreipkis pagalbos į tuos, kurie gyvena santarvėje ir jau nemažai metų.
• Ieškok Dievo. Jis yra. Per skausmą ir kančią Jį sunku pamatyti, pastebėti Jo buvimą. Kai pradėsi ieškoti, Jis atskleis save…
• Pasinaudok gamtos suteikiama pagalba. Kai labai sunku, išsimaudyk tekančioje upėje, ežere, pasitik ar palydėk saulę. Kad ir kas tau nutiktų, ateis kita diena, saulė vienodai tekės ir leisis, išaus naujas rytas, ateis nauja diena. Bus pavasaris, bus žiema. Atiduok savo skausmą gamtai, prisipildyk gamtos jėga, kuri niekada neišsenka, kad padėtų tau tai išgyventi ir, svarbiausia, PAKEISTI.
Ir tada “Pradėk naują gyvenimą-gyvenimą be smurto!” įvyks savaime. Pamažu, lėtai, bet taip, kad niekada negrįši atgal. Pasikeisi tu, pasikeis tavo vyras, pasikeis tavo vaikai.
Kad ir kokia mano patirtis bebūtų, tikrai žinau, kad kartais vienintelis būdas yra tiesiog išsiskirti ir daugiau niekada su tuo žmogumi neturėti reikalų. Gelbėti savo ir savo vaikų gyvybę yra taip pat svarbiau už viską. Bet ar tavo atvejis tikrai toks?
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt
